Prieš 30 metų, birželio 4 d., Pekine, Tiananmenio aikštėje, buvo žiauriai užgesinti demokratiniai protestai prieš Komunistų partijos valdžią. 

Protestai, kurie vyko ne tik Pekine, bet ir kituose Kinijos miestuose 1989-ųjų metų pavasarį ir vasarą buvo išprovokuoti vieno įvykio – tų metų balandį mirė buvęs Kinijos Komunistų partijos lyderis Hu Yaobangas, pasižymėjęs noru ekonomiškai ir politiškai liberalizuoti Kiniją.

Įvairiose miestų aikštėse žmonės rinkosi spontaniškai tam, kad išreikštų liūdesį dėl šio politiko mirties. Šiuos susirinkimus organizavo Kinijos studentai. Jie galiausiai virto į masinius protestus, siekiančius priversti Komunistų partiją atsisakyti antidemokratiškos krypties ir grįžti prie Hu Yaobango reformų: laisvos spaudos, susirinkimų laisvės ir valstybinių institucijų korupcijos mažinimo.

Tiananmenio aikštė 1988 m. Wikipedia.org nuotrauka.

Beveik milijonas žmonių Tiananmenio aikštėje susirinko protestuoti, tačiau naktį iš birželio 3-osios į birželio 4-ąją į aikštę pradėjo plūsti tankai ir ginkluoti kareiviai. Prasidėjo žudynės. Dėl stiprios cenzūros Kinijoje vis dar nežinome, kiek tiksliai žmonių žuvo per šiuos įvykius – kai kurie mini kelis šimtus gyvybių, o kiti sako, jog žuvo keli tūkstančiai.

Iki šiol Kinijoje jokių oficialių šio įvykio atminimo ženklų nėra. BBC teigia, kad tai, kas vyksta Kinijoje prieš Tiananmenio aikštės žudynių sukaktis kiekvienais metais veikiau galėtų būti pavadinta „užmaršties veiksmu“. Likus kelioms savaitėms iki birželio 4-osios didžiausia pasaulyje cenzūros mašina imasi darbo: daugybė algoritmų pluša tam, kad internete ištrintų kiekvieną net patį menkiausią ženklą, susijusį su Tiananmenio tragedija. Tie, kurie „prasiveržia“ pro cenzūros kontrolę būna negailestingai baudžiami. Pavyzdžiui, grupė vyrų buvo nuteisti trims su puse metų kalėjimo už tai, kad norėjo pažymėti Tiananmenio tragediją išleisdami į rinką naują alų.

Nors Kinijoje „Twitter“ socialinis tinklas neveikia ir nėra prieinamas didelei daugumai interneto vartotojų, tačiau tie, kurie „Twitteriu“ naudojasi gali būti suimti už tai, kad savo socialinio tinklo paskyroje dalinasi kitų sukurtais politiniais „memais“ ar nuotraukomis, susijusiomis su Tiananmenio žudynėmis.

Turbūt niekas taip gerai neiliustruoja Kinijos Komunistų partijos galios prieš visuomenę kaip garsusis „Tanko ir žmogaus“ stop kadras.

Tiananmenio aikštė šiandien. EPA nuotrauka

Birželio 5-ąją dieną, iškart po žudynių, tankai ėmė trauktis iš Tiananmenio aikštės. Nufilmuoti vaizdai užfiksavo vienišą protestuotoją prieš tankų virtinę.

Šis vaizdinys Kinijoje – vienas pavojingiausių ir vienas labiausiai cenzūruojamų. BBC reportaže Kinijos žmonės, paklausti, ar yra kada nors matę tokį vaizdą, sako, kad ne. Netgi nežino, su kuo tiksliai jis susijęs. Šis užsienio žurnalistų ir vietinių gyventojų susitikimas nurodo į galingą Kinijos cenzūros ir istorinės atminties konstravimo mašiną.

Tiananmenio aikštė šiandien. EPA nuotrauka
Tiananmenio aikštė šiandien. EPA nuotrauka
Tiananmenio aikštė šiandien. EPA nuotrauka

Pagal užsienio spaudą parengė Kristina Tamelytė