Pakėlęs akis į dangų, Jėzus bylojo: 
    „Šventasis Tėve, ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs. 
    Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai. 
    Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą. 
    Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš pagarsinau tavo vardą, ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“. 

Skaitiniai KV (301)

Apd 22, 30; 23, 6–11: Reikės tau liudyti ir Romoje

Ps 16, 1–2a. 5. 7–8. 9–10. 11. P.: Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi. / Aleliuja


Komentaro autorius - Robertas Urbonavičius

Drauge su visa Bažnyčia vienu balsu meldžiame Šventosios Dvasios atsiuntimo ir girdime Jėzaus prašymą – „tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.“

Taip, Šventoji Dvasia yra vienybės, vienijimo Dvasia, o ne susiskaldymo ir skaldymosi Dvasia.

Kaip mums trūksta vidinio ekumenizmo – sutarimo tarp skirtingų bendruomenių bei Bažnyčios vizijų. Kaip skubame gintis į apkasus ir į darbą paleidžiama etikečių bei įžeidinėjimų salves.

Tai, kas skaldo, kas verčia skirstyti į gerus ir geresnius katalikus, - visa tai ateina ne iš Dievo Dvasios. Vienos ar kitos formos suabsoliutinimas yra mūsų žmogiškosios dvasios veikimo vaisius.

Šventoji Dvasia veikia įvairiomis formomis ir būdais. Visa, kas veda į tikėjimo ugdymą, šventumą – visa tai yra iš Šventosios Dvasios.

Šventoji Dvasia veikia įvairiomis formomis ir būdais. Visa, kas veda į tikėjimo ugdymą, šventumą – visa tai yra iš Šventosios Dvasios

Galima kalbėti kalbomis, bet širdyje būti pilnam puikybės, taip pat nuostabiai giedoti grigališką choralą, tačiau neapkęsti kitaip mąstančio.

O juk Šventoji Dvasia veikė ir veikia Bažnyčioje nuo pat jos užgimimo – juk Ji liudijo per apaštalus, stiprino kankinius, mokė per dykumos Tėvus, nušvietė Bažnyčios Mokytojų protus. Ją atrandame Viduramžių Gotikos katedrose, lotyniškosios liturgijos grožyje, Bažnyčios atsinaujinime, kuris vyksta visuomet.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai