Aurimo Pališkio nuotrauka.

Vos 600 gyventojų turintis Šiluvos miestelis didžiuojasi ne tik ilga istorija (šaltinuose pirmą kartą paminėtas dar XV amžiuje), bet ir daugiau kaip 400 metų viso pasaulio piligrimus traukiančia sakraline vieta, kurioje 1608 m. įvyko švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimas – vienintelis Bažnyčios oficialiai pripažįstamas ir tuo unikalus ne tik Žemaitijoje, Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje.

Šiandien Šiluva turi ambicingų planų tapti visos Lietuvos religinius objektus vienijančiu turistiniu, dvasiniu ir meno centru: birželio 13-14 dienomis čia vyks tarptautinė konferencija „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“ ir nuskambės Šiluvos meno bienalės atidarymo koncertas.

Kad visi keliai vestų į Šiluvą

„Prieš kelerius metus, lankydamiesi Portugalijos Oremo savivaldybėje, itin susidomėjome Fatimos sėkmės istorija – tai viena garsiausių Marijos apsireiškimų vietų pasaulyje. Per nepilną šimtmetį Fatima tapo milijonus piligrimų kasmet pritraukiančiu religiniu centru – ir tai mums tapo nemažu įkvėpimu bei suvokimu, ką turime, kuo galime pasinaudoti ir ką sukurti,“ – apie idėjos gimimo pradžią pasakoja VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.

Pasak jo, nors Lietuvoje netrūksta pavienių objektų, kurie traukia piligrimus, bet religinis turizmas niekada nebuvo išskirtas kaip atskira turizmo sritis – neminimas jis ir 2020-taisiais baigiančioje galioti Lietuvos turizmo strategijoje.

A. Zmitra pabrėžia suprantantis, kad pati viena Šiluva vargu ar galės tapti tuo objektu, dėl kurio plūstelėtų užsienio turistų srautai: „Lietuva pasaulio turistams yra maža šalis, tad mūsų tikslas – kad į šį regioną užsukantis turistas aplankytų ne tik netoliese esančius Kryžių kalną ar Tytuvėnus, bet ir Šiluvą. Norėtume, kad Šiluva taptų apjungiančiu religinių traukos objektų centru: nuo Kaišiadorių, iki Birštono, nuo Jono Pauliaus II piligrimų kelio, iki Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą – stengiamės dirbti su visais, kad visi keliai vestų į Šiluvą“.

Aurimo Pališkio nuotrauka.

Lėtojo turizmo įkvėptas dvasinis kurortas 

Šiuo metu didžiąją dalį į Šiluvą atvykstančio srauto sudaro lietuviai, bet dairomasi ir į užsienio auditoriją.

„Pirmiausia orientuojamės į mūsų kaimynus: šiandien daugiausiai sulaukiame piligrimų iš Lenkijos, kiek mažiau turistų – Latvijos, Estijos ir kitų, per Baltijos šalis keliaujančių užsieniečių. Mūsų tikslas, kad šie keliautojai ne tik pusvalandžiui užsuktų į Šiluvą, bet ir ilgėliau joje sustotų, o gal ir apsistotų nakvynei – tam privalome teikti nakvynės, maitinimo paslaugų ir pasiūlyti, ką veikti, pamatyti bei patirti“, – dėsto A. Zmitra.

Tipinis Šiluvos lankytojas iš Lietuvos – įprastai yra vyresnio amžiaus, religingas.
„Orientuojamės į tuos žmones, kurie ieško susitelkimo, ramybės, dvasinių dalykų – ne veltui Šiluva pavadinama „dvasiniu kurortu“. Ji sužavės lėtojo turizmo gerbėjus: čia atvažiavusius pasivaikščioti, apsistoti, pavalgyti nevargina žmonių gausa, šalia ošia šilas, džiugina kultūriniai objektai (ir jų tik daugės!), už kelių kilometrų teka Dubysos upė,“ – vardija „Atrask Raseinius“ vadovas.

Konferencija ir diskusija: nuo tikėjimo – iki turizmo

Pabrėžiant atgyjančios Šiluvos iniciatyvas ir minint 2019-tuosius – Žemaitijos metus, Šiluvoje birželio 13-14 dienomis organizuojama tarptautinė konferencija „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“. 

Tarp pranešėjų – Oremo savivaldybės Turizmo ir tarptautinių ryšių skyriaus vadovas Fernando Paquim (Portugalija), kun. prof. dr. Michael Sievernich (Vokietija), aktyvus visuomenės veikėjas Tadeusz Matwiejczyk (Lenkija).

Po pranešimų klausytojų lauks gyva ir įkvepianti Donato Puslio moderuojama diskusija „Komercija dvasiniame diskurse: ar turizmas gali vesti tikėjimo link?“, kurioje dalyvaus kun. Ričardas Doveika, Šv. Jokūbo kelio asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Kilpys, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, dr. Rasa Čepaitienė.

Konferencijos programa ir registracija

Organizatorių informacija