Feisbuko nuotrauka

Birželio 17 d. Islandija švenčia savo Nepriklausomybės dieną. Prieš 800 metų laisvę praradusi Islandija kentė Norvegijos, o vėliau Danijos priespaudą. Kaip ir Lietuva, Islandija atgavo nepriklausomybę 1918 m. Iš pradžių tai buvo tik autonomija Danijos sudėtyje, tačiau 1944 m. birželio 17 d. Islandija tapo visiškai laisva. O mes tais metais praradome savo nepriklausomybę beveik pusei amžiaus.

Islandija buvo pirmoji šalis, ištiesusi Lietuvai pagalbos ranką pačiu sunkiausiu metu – po Sausio 13-osios įvykių. 1991-ųjų vasario 11 d. Islandijos žmonės kartu su tuometiniu užsienio reikalų ministru Jonu Baldvinu Hanibalsonu (Jón Baldvin Hannibalsson) pripažino atkurtos Lietuvos Nepriklausomybę.

Feisbuko nuotrauka

Lietuviai savo draugų neužmiršta. Šių metų birželio 14 d. Islandijos gatvė Vilniuje, kurioje kabo pavadinimas lietuvių ir islandų kalba, aštuntą kartą pasipuoš islandiškomis vėliavomis ir atributais: 75-ųjų Islandijos Nepriklausomybės metinių proga sveikinsime savo bičiulius islandus. Iniciatyvos, kuri prasidėjo 2012 m. birželio 17 d., autorius Mantas Titas Urbonas, paklaustas, kaip gimė padėkos Islandijai iniciatyva, sako: „Savo dėkingumą Islandijai paprastai parodome per oficialius sveikinimus, kai juos pareiškia užsienio reikalų ministras ir kiti oficialūs asmenys, o patys lietuviai kaip tauta tame kaip ir nedalyvauja. Mūsų šventės labai dažnai liūdnos, o norėtųsi jas švęsti įdomiau ir originaliau, per kokią nors pažintį, kultūros dienas...“

O kaip minėsime padėkos Islandijai dieną šiais metais? Apie tai – pokalbis su MANTU TITU URBONU.

Mantas Titas Urbonas. Feisbuko nuotrauka

Kokius renginius Islandijos gatvėje numatėte šiais metais? 

Kalbamės su daugeliu islandiškų ir lietuviškų muzikos grupių. Renginys vyks birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną, kurią Lietuva mini 1941-ųjų m. birželio 14-osios trėmimus, tad norėtume ramios, lyriškos, melancholiškos muzikos. 

Nebus jokių iškilmingų atidarymų. Viskas prasidės 18 val. Gatvės viduryje sužaliuos žolė, vėliau vyks islandiškieji pokalbiai, diskusijos ir pranešimai apie turizmo galimybes ir kitus dalykus, vyks islandiškiausios barzdos konkursas, kurį organizuosime kartu su Barzdų klubu, koncertuos „Abrokenleg" grupė. Atvažiuos tradicinis vikingų kaimas, kuriame vaikai galės pasportuoti ir pažaisti su vikingų ginklais. 

Kokius filmus rodysite?

Kartu su Kino pavasariu parodysime islandų režisieriaus B. Erlingssono dokumentinį filmą „Viskas dėl šou".

Feisbuko nuotrauka

O jei lietus prapliuptų?

Paprastai jo nebūdavo. Sunkus klausimas, aišku, teks kažkaip užsidengti…

Kokias islandiškas muzikos grupes ketinate pasikviesti? Gal atvyks ir legendinė islandų dainininkė Björk, kurios skulptūra buvo iškilusi 2017-ųjų šventėje?

Norėjome pasikviesti bent dvi islandų grupes. Tik bėda, kad islandai šiuo požiūriu nėra labai disciplinuoti. Jie nebūtinai atrašo į laiškus. Turiu parašyti maždaug vienuolika kartų, kol sulaukiu atsakymo. Į pirmąjį laišką jie paprastai atsako, o vėliau dingsta iš eterio. Pernai reikalai pajudėjo, kai prisijungė Islandijos ambasadorius.

Björk planavome kviesti 2020-aisiais, bet supratau, kad ši idėja per daug ambicinga. Sunku tokio lygio dainininkę pasikviesti į nemokamą renginį. Bet gal po kelių metų pavyktų, jei žmonės sutiktų susimokėti už tokį koncertą.

O lietuviškosios grupės koncertuos?

Kasmet kviečiame norinčius paruošti muzikinę programą islandiška, šiaurietiška ar baltiškąja dvasia. Yra koncertavusi Eglė Sirvydytė ir keletas kitų muzikantų. Šiemet koncertuos lietuviškoji grupė „Abrokenleg". Vakarą vainikuos didžėjus.

Esate šios idėjos autorius ir įkvėpėjas, tačiau vienam tokį renginį organizuoti būtų labai sunku. Kas Jums padeda?

Anksčiau organizuodavau vienas, tačiau dabar talkina nedidelė agentūra, turime ir profesionalų prodiuserį, kuris man padeda ruoštis. Aišku, jaučiame lengvą įtampą, tačiau jau turime ir neblogą patirtį ieškant žolės, bendraujant su savivaldybe, kuri mums suteikia bokštelį, ant kurio pakabiname girliandas „Ačiū Tau, Islandija!”. Ateina ir politikai, Seimo nariai, lankosi Islandijos ministrai. Užpernai dalyvavo Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius, su kuriuo kalbėjomės apie alkoholio sukeliamų problemų ribojimą ir lyginome tai su Islandijos, kuri irgi kovoja su paauglių ir jaunimo alkoholizmu, veiksmais. Prie mūsų veiklos prisideda ir agentūra „Kurk Lietuvai” – jie lyg ir dvasinis mūsų rėmėjas. Prisideda ir Islandijos gatvės barai.

Feisbuko nuotrauka

Prieš porą metų Islandijos dienų metu vyko diskusija „Lietuva – Šiaurės Europos šalis”. Ar planuojate toliau šią temą vystyti?

Būtų smagu tokią diskusiją suorganizuoti Pasaulio lietuvių susitikimo metu. Galėtume diskutuoti, ar galime vadintis Šiaurės Europos šalimi, ar yra toks poreikis, noras. Nors šiaip manau, kad šlubuojame, nekuriame to šiaurietiškojo baltiškojo identiteto. O jame galėtų būti užkoduota viskas: nuo prekės kainos, kurią galime parduoti, iki baltoskandiškojo mentaliteto, apie kurį rašė Kazys Pakštas, vystymo. Tačiau kol kas mus laiko Rytų arba Centrinės Europos dalimi.

Ar padėkos šventė Islandijai taps tradicine Vilniaus švente?

Šį birželį vyks jau aštuntas renginys, bet tikiuosi, kad jis taps tradiciniu Vilniaus renginiu. Būtų nuostabu, jei bent kas antras vilnietis ateitų į šią šventę su savo nediduku pilietiniu projektuku – tai galėtų būti projektai apie partizanus, sveiką gyvenseną ar sportą.