Kamilė Karpalovaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kamilė Karpalovaitė, scenoje geriau žinoma Kamillos Lil‘k vardu, yra gatvės šokių šokėja, išsiskirianti ne tik aukštu šokio lygiu, bet ir draugiškumu, pozityvumu ir energija. Kamilės asmeniškai nepažinojau, tačiau buvau ne kartą dalyvavusi jos šokių pamokose, seminaruose, taip pat stebėjau dalyvaujant šokių kovose ir teisėjaujant. Nenuostabu, jog vykstant traukiniu, maršrutu Klaipėda–Vilnius ir vis kartojantis interviu klausimus, man niekaip neišėjo juos formuluoti su kreipiniu – jūs. Pradėjus svarstyti, ar tai neprofesionalumas, ar nepaaiškinamas jausmas, lyg ją jau būčiau pažinojus, vis dėlto nusprendžiau susitikimo pradžioje paklausti, ar ji neprieštaraus, jei vartosiu kreipinį – tu. Vos susitikusios iškart apsikabinome ir jos vieni iš pirmųjų žodžių skambėjo: „Sakom tu viena kitai, gerai?“ Nusijuokusi papasakojau, kad lygiai tokį patį klausimą norėjau užduoti ir aš.

Birželio 14 dieną nuo 18 iki 2 val. Vilniuje vyks „Kultūros naktis 2019“. Viena jos dalyvių – mano pašnekovė, šokėja Kamilė Karpalovaitė. Pasirodymą „Aš čia. Tu irgi“ bus galima stebėti ne tik iš šalies, bet ir jame pačiame dalyvauti viso renginio metu. Pasirodymas vyks Vilniaus gatvėje.

Gal galėtum mūsų skaitytojams plačiau papasakoti, ko galima tikėtis atėjus pamatyti šio pasirodymo?

Pirmas įdomus dalykas: pasirodymas vyks 8 valandas. Mes labai dažnai vienoje vietoje negalime nustygti net 10 minučių, todėl kyla klausimas: kaip galima taip ilgai būti vienoje vietoje?

Pasirodymo esmė yra priversti žmogų sustoti ir ką nors pajausti. Šią patirtį galėčiau palyginti su atėjimu į muziejų. Pavyzdžiui, nuėjus pamatai mėlyną paveikslą: vienas žmogus matys mėlyną spalvą, o kitas – kalnus, galbūt paukščius ar ką nors kitą. Taip ir pasirodymo metu žiūrovas matys skirtingus dalykus, ir tai priklausys nuo to, kas tuo metu vyks jo gyvenime. Pasirodymas bus labai ramus, visą laiką judėsiu, kas valandą būsiu užmerktomis akimis.

Žiūrovai iš tikrųjų nulems, kaip visas pasirodymas klostysis: bus galimybė prieiti ir prisidėti prie judėjimo. Žiūrovas galės prie manęs prisiliesti, nurodyti mano judėjimo kryptį, bendrauti. Pati su niekuo nekalbėsiu, bet kiekvieną išklausysiu, kuris išdrįs ateiti ir kalbėti su manimi.

Kamilė Karpalovaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Viskas bus susiję su žmogaus sąmoningu mąstymu ir savianalize. Didžiąją laiko dalį mes vis kur nors lekiame, bėgame, o paklausus, kur mes skubame, neturime atsakymo. Noriu, kad žmogus sustotų, įsijaustų, kažką pamatytų tame judėjime. Galbūt ramybę, galbūt supratimą, kad jam reikia šiek tiek atsikvėpti, galbūt užduoti sau klausimą: o kur aš bėgu? O kaip jaučiuosi šią sekundę? Ar man reikia visų dalykų, kurie aplink mane vyksta dabar, ar čia tiktai mano iliuzija, mano ego?

Kaip kilo idėja kurti būtent tokį pasirodymą? Juk nedažnai matome šokėjus, šokančius gatvėje užrištomis akimis ir taip ilgai.

Iš tikrųjų ši idėja gimė seniai, daugiau nei prieš metus. Viskas prasidėjo nuo apsilankymo vienoje iš Vilniaus gatvės kavinių. Buvo vasara ir laukdama maisto išėjau į gatvę. Tada stebėdama žmones, lipančius laiptais, pagalvojau, kad tai gera pasirodymo vieta. Įsivaizdavau liniją žmonių, judančių kokias 10 valandų be sustojimo. Galvojau, kad būtų įdomu pamatyti žmonių reakcijas einant per tokią šokėjų tvorą, tuo pačiu metu atėjo kita mintis, kad negaliu ko nors pastatyti į šią poziciją, kol pati nesu to išbandžiusi. Supratau, kad reikia šios patirties tam, kad vėliau galėčiau tai plėtoti.

Kita idėja – judėjimas užmerktomis akimis. Kai vedu treniruotes dažnai prašau, kad žmonės užsimerktų, nes tai visai kitas jausmas, nei atsimerkus. Vieniems tas jausmas asocijuojasi su visiška laisve, o kitiems – su uždarumu. Pajaučiau, kad asmeniškai norėčiau pajusti visa tai tiek atmerktomis, tiek užmerktomis akimis. Jeigu būsiu atsimerkusi, žmonės galbūt ne taip drąsiai įsitrauks, o užmerktos akys juos suintriguos, bus lengviau, drąsiau prieiti. Bet čia tik mano spėlionės, niekada nežinai, kaip bus pasirodymo metu.

Ar tai pirmasis tokio tipo tavo pasirodymas? Ir ar galima jį vadinti eksperimentinio šokio stiliaus pasirodymu?

Taip, pirmas. Šokio stilius nebus eksperimentinis, tai bus veikiau judesio laisvė, bet pats pasirodymas yra eksperimentinis dėl to, kad nežinia, kas atsitiks. Visiems rodysime laiką, kiek liko šokti. Mieste vyraus garsi muzika, daug visko vyks, muzikos bus ir mano pasirodyme. Ši muzika bus neapribojanti, su istorija.

Kas tau padeda ruoštis šiam pasirodymui? Turiu omenyje, tiek žmones, tiek įvairius užsiėmimus.

Jaučiu, kad daug kas priklauso nuo manęs pačios. Skiriu daug laiko psichologiškai nusiteikti, dėliojuosi mintis, kaip ir kas gali būti. Stengiuosi save įsivaizduoti visose įmanomose situacijose, kokios tik gali būti, bet niekada negali žinoti, kas įvyks.

Kamilė Karpalovaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Labai svarbus žmonių palaikymas. Žmonės, kuriems pasakiau, kad darysiu tokį pasirodymą, reaguoja palaikančiai. Ta energija ir žodžiai, kuriuos jie sako, man daug duoda. „Kultūros nakties“ organizatoriai labai prisideda ir komunikacija, ir palaikymu, ir dar daug kuo. Dar turiu, kaip aš vadinu, savo dešiniąją ranką, Domą Fabijoną. Jis man padeda dizainu, pateikimu, komunikacija. Yra nuostabių žmonių, kurie prisideda filmavimu, nuotraukomis. Pati Vilniaus gatvė maloniai mane priima. Noriu padėkoti ir savo kambariokui Laurynui Zoh, nes, kai aš jam papasakojau apie pasirodymo idėją, jis buvo tas žmogus, kuris pasiūlė šią idėją įgyvendinti per „Kultūros naktį“.

Kaip vertini savo fizinį pasirengimą?

Gana gerai. Prieš porą mėnesių pradėjau intensyviau užsiiminėti joga: man ji padeda. Praktikuodama jogą suprantu, kur mano kūne yra trūkumai ir ką reikia stiprinti.

Taip pat dabar labai prižiūriu savo mitybą, kad jausčiausi kuo lengvesnė. Noriu, kad savo kūną pasirodymo metu jausčiau kuo lengvesnį, tad dabar stengiuosi nepersivalgyti ir nevalgyti nieko sunkaus. Dar stengiuosi gerti daug vandens ir skatinu tai daryti ir kitus.

Esi aktyvi gatvės šokio meno atstovė. Daugiau nei prieš metus tavo sukurtas projektas „More/Than/A/Wo/Man“ jau vyks ir Latvijoje bendradarbiaujant su „Ghetto dance“ komanda. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kaip šis projektas keliauja ir koks jo pagrindinis tikslas?

Viskas prasidėjo, kai du mėnesius keliavau Niujorke. Eidama nuo Times aikštės iki Bronkso pradėjau mąstyti, ar žmonės žino, kad jie, pavyzdžiui, turi gražias akis? Ar jie pakankamai save įvertina? Norėjau žmonėms duoti progą pabūti dėmesio centre. Pirminė idėja buvo pasakyti komplimentą, gerą žodį, galbūt šiek tiek jį pažinti ir nufotografavus įkelti į internetą. Socialiniai tinklai dabar daro didelį spaudimą, o šiuo projektu norėjau parodyti, kad visi esame nuostabūs.

Kadangi šoku, pradėjau galvoti, kaip į tai įtraukti ir šokį, nes net ir ten mes klijuojame vieni kitiems etiketes: čia toks stilius, čia kitoks stilius ir pan. Lygiai taip pat esant ir kitoms aplinkybėms girdime: čia juodaodis, čia baltaodis, čia atvykęs iš ten, čia iš kitur, čia musulmonas, čia krikščionis. Pagalvojau, kad reikia pradėti nuo ten, kur esu iš tikrųjų labai įsitvirtinusi – šokiuose. Pradėjau organizuoti kultūrinius renginius, skirtus kiekvienam stiliui. Taip pat stengiuos suvesti skirtingus žmones, kad jie galėtų kartu dirbti. Turiu omenyje dizainerius, šokėjus, dainininkus.

Galbūt šiuo metu, be „More/Than/A/Wo/Man“ projekto ir šio artėjančio pasirodymo, užsiimi dar kokia nors menine veikla?

Man labai patinka dalintis, bet dalinuosi tada, kai yra tam tinkamas laikas ir kai jaučiuosi galinti skatinti žmones atrasti save ir augti. Šiuo metu gana daug keliauju, kas yra labai džiugu, nes turiu pakvietimų vesti seminarus, teisėjauti, rodyti spektaklius.

Turiu vieną projektą, kuriame kartu su kurčiu berniuku Deimantu Bražiūnu, kuris, kaip ir aš, dalyvavo „Lietuvos talentuose“, statome choreografiją. Šiuo projektu norime paskleisti žinutę, kad ne visada reikia žodžių, kad pasakytume tai, ką jaučiame.

Ką norėtum pasakyti žmonėms, kurie planuoja atvykti pažiūrėti tavo pasirodymo „Kultūros nakties“ metu?

Mano kvietimas labai paprastas – ateik ir nebijok tapti pasirodymo dalimi. Be žmonių šis pasirodymas paprasčiausiai neatskleis viso savo potencialo. Skatinu nebijoti prie manęs prisiliesti, ką nors pasakyti, prisėsti šalia ar tiesiog pasidalinti savo energija, nes tai labai daug duos. O juk tai nereikalauja daug pastangų, tiesiog buvimo. Šis pasirodymas gali padėti kiekvienam žmogui. Noriu paskatinti, kad žmonės būtų ir padėtų tiek man, tiek sau, tiek vieni kitiems.