Birželio 17 d. minime pal.  Josefą-Marija Kasantą (1878-1903), trapistų vienuolį.

Josefas-Marija Kasantas gimė 1878 m. kovo 6 d. Prancūzijoje (Casenoilio mieste), sodininko šeimoje. Jis gavo rimtą krikščionišką išsilavinimą namuose ir mokykloje.

Pamažu brendo troškimas tapti kunigu. Nors jį ruošė parapijos kunigas tėvas Filhol, tačiau dar mokykloje Josefui kėlė problemų jo silpna atmintis ir į seminariją jis neįstojo. Kai tapo aišku, kad berniukas jaučia stiprią trauką tylai, susikaupimui ir maldai, tėvas Filhol pasiūlė jam pagalvoti apie trapistų vienuolyną, ir šešiolikametis jaunuolis nedvejodamas sutiko. Po bandomojo periodo įstojo į cistersų abatiją Tulūzijoje 1894 m. gruodžio 5 d.

Novicų magistras tėvas André Mallet per pirmąjį susitikimą pasakė: „Tik tikėk ir aš tau padėsiu mylėti Jėzų!” Ir kiti vienuoliai jį šiltai priėmė, nes jaunasis atvykėlis visuomet šypsojosi, niekad neprieštaravo, visad atrodė laimingas.

Jis dažnai kontempliuodavo Jėzaus Kančią ant Kryžiaus. Jį pripildė gili meilė Kristui. „Jėzaus širdies kelias”, kaip jį mokė t. André, buvo kvietimas išgyventi dabartį su kantrybe, viltimi ir meile. Brolis Josefas-Marija gerai žinojo savo silpnybes ir trūkumus, tad vis labiau atsidavė Jėzui, jo jėgai. 1900 m. Josefas-Marija davė amžinuosius įžadus.

Tuomet prasidėjo jo pasirengimas kunigystei; ji jam labiausiai siejosi su Eucharistija, kuri jam buvo tikras Jėzaus gyvo buvimo tarp mūsų įrodymas. Josefas-Marija Kasantas priėmė kunigystės šventimus 1902 m. spalio 12 d.

Maždaug tuo metu paaiškėjo, kad serga tuberkulioze ir kad ji jau įsisenėjusi. Jaunasis kunigas kalbėjo apie savo skausmus tik tuomet, kai nebuvo įmanoma jų nuslėpti. Kaip galėjo skųstis, jis, kuris taip mylinčiai meditavo Viešpaties Kryžiaus Kelią? Jo sveikata sparčiai blogėjo – nepadėjo ir septynių savaičių atostogos namuose, kurių primygtinai reikalavo jo abatas.

Josefas-Marija Kasantas grįžo į vienuolyną, tačiau iš ten netrukus buvo išsiųstas į ligoninę. Čia jis gavo dar vieną galimybę aukoti savo skausmus už Kristų ir Bažnyčią – fiziniai skausmai išties darėsi vis labiau nepakeliami. Tėvas André nuolat buvo su juo ir tapo jo didžiausia pagalba bei parama.

Kun. J. M. Kasantas sakė: „Kai nebegalėsiu aukoti šv. Mišių, Jėzus pasiims mane iš čia.” 1903 m. birželio 17 d. jis priėmė komuniją ir paliko šį pasaulį, kad būtų su Jėzumi amžinai.

2004 m. spalio 3 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė Josefą-Mariją Kasantą palaimintuoju.