Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: 'Mylėk savo artimą' ir neapkęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti geriesiems ir blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.

Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys? Taigi būkite tokie tobuli,kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

 

Skaitiniai E1 (150)

2 Kor 8, 1–9: Kristus dėl jūsų tapo vargdieniu

Ps 146, 2. 5–6ab. 6c–7. 8–9a. P.: Mano siela, Viešpatį garbink!


Evangelijos skaitinio komentaras

Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas (Mt 5, 48).

Tobuli? Kaip Jėzus gali prašyti mūsų tokio dalyko? Dauguma žmonių – bent jau sąžiningieji! – yra įsitikinę, kad vien jau mintis apie tobulą gyvenimą yra mums nesuvokiama. Niekas iš mūsų neįstengia būti tobulas tėvas, tobulas pavaldinys, tobulas studentas. Iš tiesų daugelis iš mūsų patyrę Jėzaus meilę ir gailestingumą išsilaisvino iš nenumaldomo tobulumo siekimo! Ką tuomet Jis turi mintyje sakydamas „būkite tobuli“?

Pirmiausia Jėzus dar geriau už mus žino, kad mes patys negalime pasiekti moralinio tobulumo. Štai kodėl Jis kviečia pasitikėti Jo malone – Jo galia, kylančia iš mirties ir prisikėlimo ir Šventosios Dvasios. Iš begalinės meilės Jėzus išlaisvino mus iš vergovės nuodėmei, kad Jame mes galėtume patirti Dievo šventumą ir teisingumą.

Taigi tobulumas yra įmanomas? Taip, bet ne toks, kokį įsivaizduojame. Tobulumas, kurio iš mūsų tikisi Jėzus, – tai ne tiesioginis nerealių troškimų įgyvendinimas. Pažvelkime į Jėzų, savo pavyzdį visais atžvilgiais. Jo svarbiausias bruožas – tai nuolatinis troškimas vykdyti Tėvo valią. Mes nežinome, ar Jis buvo geras dailidė, ar geras verslininkas. Mes nežinome, ar Jis buvo mokyčiausias tarp žydų, ar įžvalgiausias iš politikų. Jėzaus tobulumas – tai pirmiausia ir svarbiausia Jo meilė Dievui.

Jėzui reikia mūsų širdžių, o ne mūsų pasiekimų sąrašo. Jis žino – jeigu mylėsime tik Jį ir tuoj pat atgailausime nusidėję, mūsų veiksmai savaime atitiks Jo įsakymus. Jis žino, kad šį tobulumą mes pasiekiame ne savo žmogiškomis pastangomis, bet leisdami Šventajai Dvasiai mus keisti. Taigi atverkime savo širdis, leisdami jas Jėzui gydyti, atnaujinti ir apšviesti. Atsiliepkime į Jo Dvasios raginimus. Savo švelnia meile Jėzus ves mus į tobulumą, kuris patinka Tėvui… ir suteiks mums visišką ramybę.

Jėzau, aš šlovinu Tave! Tu esi pats tobulumas. Priimk šiandien mano širdį ir brandink ją savo meilės galia, kad galėčiau Tavo meilę nešti pasauliui.

„ŽODIS tarp mūsų“ 2009 m. kovas-balandis

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai