Daumanto Pilipavičiaus nuotrauka

Restauratorius Daumantas Pilipavičius savo feisbuko paskyroje pasidalijo naujienomis apie naujus radinius sostinės Bernardinų vienuolyno ansamblyje.

Naujai atidengtoje ir restauruotoje XVII a. sienų tapyboje – šulinys ir fontanas su lotyniškais užrašais. 

Daumanto Pilipavičiaus nuotrauka

„Gyvastį teikiantis vanduo laikomas dienos šviesa ir simboliškai siejamas su krikštu bei gyvybę teikiančių jėgų vieta, tai tyrumo simbolis, gretinamas su Švč. Marija, kuri savo ruožtu tapatinama su Giesmių giesmės nuotaka ir vadinama „sodo šaltiniu, gyvojo vandens versme“.

Tikėjimas gydoma iš žemės trykštančio vandens galia atėjo iš antikos ir netgi iš priešistorinių laikų, psichoanalitikai aiškina, kad sapnuose šuliniai reiškia vietas, per kurias galima patekti į nepažintus, nežinomus, paslaptingus ir kasdienybėje nepasiekiamus pasaulius, vėlgi simboliškai visa tai siejama su apvalančiu maudymusi, su atsigėrimu iš gyvybės šaltinio bei troškulio numalšinimu pasiekus aukštesnį pažinimo lygmenį.

Šventosios vestuvės simbolizavo dangaus ir žemės, vyriškojo ir moteriškojo pradų, kurios nebėra priešiškos, konkuruojančios, papildo viena kitą ir tampa aukštesnės vienovės sąjunga. Jos metu susituokę pradai kartu maudosi šulinyje, taip kitais metais galėdavo būti užtikrintas vaisingumas ir kosminė darna. Verta pažymėti, visai greta skliauto su šia tapyba esančiame kiemelyje yra buvęs nedidelis fontanas. Galbūt atrasta ir restauruota tapyba paskatins atkurti ne tik fontanėlį, bet ir jaunavedžių maudymo tradiciją, vedančią į kosminę darną“, – rašo D. Pilipavičius.

Daumanto Pilipavičiaus nuotrauka

Daumanto Pilipavičiaus nuotrauka

Daumanto Pilipavičiaus nuotrauka