Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Neduokite, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.

Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai.

Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“.

Skaitiniai E1 (164)

Pr 13, 2. 5–18: Neturi tarp mudviejų būti ginčų: juk esame broliai

Ps 15, 2–3a. 3bc–4ab. 5. P.: Viešpatie, kas gi galės tavo namuos pasilikti


Evangelijos komentaras 

Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai yra Įstatymas ir Pranašai (Mt 7, 12).

Daugelis turbūt žinome, kad ši eilutė vadinama Aukso taisykle. Bet Aukso taisyklę sumąstė ne krikščionys. Elgtis taip, kaip norėtume, kad būtų elgiamasi su mumis, moko įvairios religijos, pavyzdžiui, budizmas, induizmas, islamas. Šią taisyklę priima net neišpažįstantys jokio tikėjimo – matyt, ji įrašyta mūsų prigimtyje, todėl daugelis ją suvokiame intuityviai. Bet ar tuo sakiniu Jėzus nepasako daugiau, nei mums atrodo?

Žiūrėkime – taisyklė parašyta pačioje pastraipos pabaigoje. Jėzus ką tik kalbėjo, koks dosnus dangiškasis Tėvas. Tad ką gi daugiau galėtų ši taisyklė reikšti, jei ne kvietimą ir mums būti tokiems dosniems kaip Jis? Štai naujasis Jėzaus įsakymas mokiniams: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13, 34).

Vis dėlto Jėzus čia kalba ne apie matematinę lygybę tarp Dievo ir mūsų, tarp Jo meilės ir mūsų. Jis veikiau sako, kad mūsų dosnumas gali būti toks pat natūralus ir spontaniškas, kaip dosnumas tėvo, mėgstančio dovanoti savo vaikams gerų dovanų. Visi esame Šventosios Dvasios šventovės, todėl turime nenusakomai vertingų dalykų, kuriuos galime išdalyti. Iš mumyse gyvenančio Dievo širdies nepaliaujamai plūsta gailestingumas, užuojauta, išmintis ir tvirtumas. Gautosios malonės taurė tokia perpildyta, kad kitaip ir negali būti, – ji turi iš mūsų išsilieti.

Mylėti kitus, kaip Jėzus mus myli, – tai daug daugiau už Aukso taisyklę. Dievas nori, kad būtume Jo šviesa pasauliui. Pasak šventosios Teresės Avilietės, dabar Kristus žemėje neturi kito kūno, tik tavąjį, neturi Jis kitų rankų, tik tavo, neturi nė kitų kojų – tik tavo. Kiekvieną akimirką Dievas turi tau tikslą – ir tas tikslas vertas amžinybės. Jis susijęs su kiekvienu sutinkamu žmogumi – su žmona ar vyru, vaikais ir draugais, krautuvėlės pardavėju ar benamiu gatvėje. Jei priimtume Jėzų į visus santykius ir leistumės Jo šviesos perskverbiami, neįmanoma apsakyti, ką Jis nuveiktų.

Viešpatie, šiandien visa patikiu Tau. Nieko nenoriu daryti be Tavęs. Visa, ką darau dėl kitų, tebus atlikta iš meilės Tau ir Tavo Dvasios galia.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai