Choras „Šv. Pranciškaus paukšteliai“. Bernardinų bažnyčios archyvo nuotrauka.

Birželio 14–16 d. Klaipėdoje vyko jau šeštasis Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalis-konkursas „Mes Lietuvos vaikai“. Jame dalyvavęs Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos choras „Šv. Pranciškaus paukšteliai“ užėmė II vietą mišrių chorų kategorijoje. Ta proga kalbiname choro vadovę, mokyklos įkūrėją, dirigentę RITĄ KRAUCEVIČIŪTĘ.

Papasakokite apie konkursą.

„Šv. Pranciškaus paukšteliai“ dalyvavo festivalyje-konkurse „Mes Lietuvos vaikai“, kuris vyksta prieš moksleivių dainų šventę. Konkursas vyksta dviem turais – I turas yra chorų reitingavimas, t. y. jų lygio nustatymas. Tie chorai, kurie gauna pirmą kategoriją, geriausi, yra kviečiami į Klaipėdą, kur vyksta II turas ir festivalis „Mes Lietuvos vaikai“, tokia mini dainų šventė. Tai ir tarsi pasiruošimas dainų šventei, nes privalomas kūrinys, pavyzdžiui, antrame ture, buvo traukiamas burtų keliu iš tų kūrinių, kurie skambės moksleivių dainų šventėje kitais metais. Mums pasisekė pirmame ture gauti I kategoriją, tai buvo mano programa minimum. Labai nudžiugom, kai buvome pakviesti į Klaipėdą dalyvauti antrame ture. Beje, pirmame ture dalyvavo dar vienas mokyklos choras – jaunučių choras „Serafimai“, vadovė Eglė Ignatavičienė, jis irgi gavo I kategoriją, bet į antrą turą nebuvo pakviestas, greičiausiai tiesiog dėl to, kad, matyt, tokio amžiaus vaikų chorų yra daug, tai nėra galimybių visus pakviesti.

Užsiregistravome konkurse kaip mišrus jaunimo choras, nes turime du vaikinus, vieną tenorą, kitą bosą, dar chormeisteris Gabrielius Gaidamavičius padeda, taigi mes visur dalyvaujame ir Mišiose giedame kaip mišrus choras. Nustebome prieš pat konkursą sužinoję, kad esame priskirti prie konservatorijų chorų – su mumis rungėsi S. Šimkaus ir J. Gruodžio konservatorijų chorai. Aišku, tai jauni žmonės, bet visgi ne bažnytinis koks chorelis, o dideli chorai – būsimi profesionalai. Noriu pabrėžti, kad į savo mokyklėlės chorus priimame visus norinčius vaikus, neatsirenkame geriausiųjų, nes neturime didelio pasirinkimo, norėdami gyvuoti ir giedoti Mišiose turime priimti visus. Mūsų choras nėra gausus, tai nėra šiuo metu populiarūs džiazo ar popmuzikos kolektyvas. Liturginė muzika ne visus traukia, čia daugiausia ateina bažnyčią lankančių žmonių vaikai, turim savo kontingentą, todėl juos ir priimam nesirinkdami. Bet tai ir smagu – kai išlavini vaiką, kuris tiesiog nori dainuoti, kad ir su silpnesniais duomenimis, džiaugsmas būna didesnis. Labai norim pasidžiaugti ir didžiuojamės, kad „Šv. Pranciškaus paukšteliams“ (20 vaikų, kurių amžius 11–19 metų) pavyko susirungti su konservatorijos chorais, dideliais iki 40 žmonių profesionalų kolektyvais. Aišku, kai mes išėjom į sceną, komisija atrodė labai nustebusi – po tų didžiulių konservatorijos chorų (netgi su samdytais pagalbininkais, vadinamaisiais iliustratoriais, kuriems jau gerokai per dvidešimt) mes atrodėm kaip kokie neformalai, našlaičiai (juokiasi).

Aš pastaruoju metu turiu tokį tikslą ir jis, matyt, pasiteisina, – kad mūsų giedojimas neštų žinią. Ne kažką nugalėtų, numenkintų, paliktų už savęs, bet tiesiog neštų žinią, pasiektų žmonių širdis, sujaudintų, pradžiugintų. Ir tikrai mums pavyko. Kai atsisukau nusilenkti po pasirodymo, mačiau, kad komisija šypsosi. Išėjau po pasirodymo labai laiminga, o kai paskelbė, kad mes užėmėm II vietą, tai man buvo kaip stebuklas.

Kokius kūrinius atlikote?

Sakralinę muziką, tai Alberto J. Alcazaro Pastoro ,,Illuxit nobis hodie“, E. Daley „Gloria in excelsis Deo“,  J. Rheinbergerio „Magnificat“ ir Vaclovo Augustino „Cantate patrie canticum novum“.

Kiek iš viso dalyvavo chorų?

Konkurse dalyvavo 25 chorai, o pačioje dainų šventėje – daugiau kaip 200 kolektyvų iš visos Lietuvos. Mūsų kategorijoje dalyvavo 3 chorai. Manėme, kad turėtume būti prie gimnazijų, moksleivių chorų – arba prie muzikos mokyklų, bet, matyt, dėl to, kad esame mišrus, o ne lygių balsų choras, tai ir pakliuvome prie konservatorijų.

Paskui kalbėjau su komisijos nariais, jie išties labai gyrė mūsų pasirodymą. Paskelbus balus paaiškėjo, kad mes gavome 90,2 – tai labai aukštas įvertinimas, tarptautiniuose konkursuose daugiau kaip 90 balų yra aukso medalis... Aišku, didžiausias pasiekimas apskritai yra I kategorija, nes iš bažnytinių, ypač vaikų, chorų labai mažai kas dalyvauja konkursuose, kultūriniame gyvenime. Dauguma tiesiog gieda bažnyčiose. Džiaugiuosi, kad mes galime savo žinią išnešti į miestą, į Lietuvą ir net į užsienį: kasmet „Paukšteliai“ vyksta į kokią nors užsienio šalį, dalyvauja festivaliuose, konkursuose, rengia koncertinius turus.