Lietuvos Šaulių Sąjungos XVIII Biržų rinktinės Biržų būrio šauliai prie pilies griuvėsiu. Biržai, 1920 m. P. Ločerio / Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka.

Minėdami 100-ąsias Lietuvos šaulių sąjungos metines, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu pristato archyvinių dokumentų parodą.

1919 m. birželio 27 d. Kauno valstybės įstaigų tarnautojai įkūrė Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrių. Tų pačių metų rugsėjo 15 d. skyrius pavadintas Lietuvos šaulių sąjunga. Jos tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės priešais dėl valstybės nepriklausomybės. 1919–1940 m. sąjunga tapo viena didžiausių ir populiariausių organizacijų Lietuvoje. Prieš pirmąją sovietų okupacijąsąjunga vienijo 88 tūkstančius šaulių. Sąjungos veiklos prioritetas buvo ne tik karyba, didelį dėmesį ji skyrė kultūrai ir sportui. Pažymėtina, kad sąjungos kaip sukarintos organizacijos veikla buvo griežtai reglamentuota – tai numatė Lietuvos šaulių sąjungos įstatymai, kurie apibrėžė jos veiklą ir funkcijas valstybėje.

Šaulys laivo denyje skaito laikraštį „Trimitas“. Data nenustatyta. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo nuotrauka.

Prasidėjus pirmajai Lietuvos sovietų okupacijai, 1940 m. liepos mėn. Lietuvos šaulių sąjunga ir jos padaliniai buvo likviduoti. Dauguma sąjungos rinktinių ir būrių vadų sovietų buvo represuoti, tūkstančiai eilinių narių buvo ištremti, kiti turėjo pasirinkti priverstinę emigraciją. 1954 m. kovo 7 d. pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę JAV lietuviai Čikagoje paskelbė, kad atkuriama Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje. Išeivijos šauliai glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos diplomatine tarnyba, kuri Lietuvos okupacijos metais savo veiklą tęsė užsienyje.

Lietuvos šaulių sąjunga veiklą Lietuvoje atkūrė 1989 m., prasidėjus Atgimimui.

Lietuvos šaulių sąjungos I Kauno rinktinės šaulės žygiuoja pas Lietuvos Respublikos prezidentą. Kaunas. Data nenustatyta. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka.

Parodoje pateikiami Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų fondų dokumentai: Lietuvos šaulių sąjungos fonde Nr. 561 įrašyti sąjungos Centro valdybos, šaulių rinktinių, būrių veiklos dokumentai ir nuotraukos, Krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir karinių dalinių asmens sudėties dokumentų kolekcijoje Nr. 930 bei Krašto apsaugos ministerijos fonde Nr. 384 sukaupti dokumentai, susiję su Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimu, funkcijomis, veikėjais ir jų veikla, taip pat gausus kiekis nuotraukų, saugomų fotodokumentų kolekcijose. Parodoje galima susipažinti su Lietuvos šaulių moterų aktyvia veikla sąjungoje. Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje bendradarbiavimą su Lietuvos diplomatais atspindi Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse fondų dokumentai.

Lietuvos šaulių sąjungos I Kauno rinktinės Šančių būrio dviratininkai tautos šventės metu. Kaunas, 1926 m., gegužės 15 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato skausmingiausią Lietuvos šaulių sąjungos laikotarpį – sovietų represinių struktūrų nusikaltimus prieš sąjungos rinktinių ir būrių vadus bei narius.

Lietuvos šaulių sąjungos XIV Marijampolės rinktinės 6-ojo Kalvarijos būrio sportininkės. Kalvarija. 1936 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka.
Šauliai pasitinka LR prezidentą Antaną Smetoną. 1929 m. liepos 20 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka.
Pirmoji Lietuvos šaulių sąjungos moterų šaulių vadovių stovykla Palangoje. Stovyklos orkestras. Palanga, 1934 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka.

Apžiūrėti virtualią parodą galite čia.

Parengta pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos ypatingojo archyvo informaciją