„Rūpinkis pačiais mažiausiais. Būk jų balsas!“ „The March for Life“ fotografės Emily Green nuotrauka

Šiomis dienomis Jungtinėje Karalystėje teismai priėmė sprendimus, kurie reikšmingi tiek negimusio vaiko, tiek neįgalių asmenų teisėms. Londono apylinkėse gyvenanti jauna protinę negalią turinti moteris, prilyginama vaikui iki 9 metų, pastojo. Trys medikai pateikė rekomendaciją „užbaigti nėštumą“, kitaip tariant, atlikti abortą, nes, jų manymu, tolesnis nėštumas ir vaiko gimimas gali pabloginti moters būklę ir todėl neatitinka jos „geriausio intereso“. Pati moteris išsakė troškimą susilaukti vaiko, kuriuo visiškai žada pasirūpinti ir jos motina, kilusi iš Nigerijos. Šeimos poziciją parėmė ir socialinis asistentas.

Daug aplinkybių ir vardų, atsižvelgiant į atvejo delikatumą, nebuvo pateikta spaudai, bet žinoma, kad moteris pasiekė vėlyvą nėštumo stadiją, 22 savaitę. Merginos motina prieš abortą argumentavo ne vien įsitikinimu, jog pajėgs pasirūpinti kūdikiu, bet ir kultūriniais bei religiniais – katalikiškais įsitikinimais. Galima pridurti, kad su šiuolaikinės medicinos pagalba 22 nėštumo savaitę gimęs kūdikis jau gali išgyventi ir sėkmingai vystytis. Atsižvelgiant į tai ne kartą buvo siūloma sumažinti aborto amžiaus kartelę, kuri Jungtinėje Karalystėje šiuo metu siekia 24 savaites.

Birželio 21 dieną, penktadienį, teisėja Nathalie Lieven paskelbė sprendimą, jog, pasvėrus visas aplinkybes, nėščios merginos „geriausias interesas“ yra nėštumą nutraukti. Vaiko „geriausias interesas“, atrodo, nėra minimas. Pasak teisėjos, jos išvadą lėmė ne „visuomenės pažiūros“ į abortą, o merginos situacija. Ji svarstė, kad vaikas merginai yra tarsi „lėlė“, kad gali paaiškėti, jog šeima negali juo pasirūpinti, jis gali būti atiduotas globai, o tai merginai padarys didesnę psichinę žalą nei abortas. Ji pridūrė, jog puikiai suvokia, kad „valstybei liepti moteriai užbaigti nėštumą kai ji, rodos, to nenori, yra didžiulis įsikišimas“.

Šeimos advokatai pateikė apeliaciją, ir pirmadienį, birželio 24 dieną, trys apeliacinio teismo teisėjai pakeitė teisėjos Lieven sprendimą: abortas nėra merginos „geriausias interesas“ ir ji nebus verčiama užbaigti nėštumą prieš savo valią. Pasak teisėjų, išsamesnį sprendimo pagrindimą jie pateiks vėliau.

Į pirmąjį šios bylos sprendimą reagavo Vestminsterio katalikų vyskupas Johnas Sherringtonas. „Kiekvienas abortas yra tragedija. (...) Vertimas moterį daryti abortą prieš jos ir jos artimųjų valią pažeidžia jos žmogaus teises, nekalbant apie negimusio vaiko teisę į gyvybę šeimoje, kuri įsipareigoja juo rūpintis. Laisvoje visuomenėje, kaip mūsų, pusiausvyra tarp asmens teisių ir valstybės galių yra delikati. Tai liūdnas ir skausmingas sprendimas visai šeimai, už kurią meldžiamės. Ši byla, nors ir neturima pilnos informacijos, kelia rimtų klausimų apie „geriausio intereso“ prasmę, kai pacientui trūksta protinių sugebėjimų ir jis turi paklusti teismo sprendimui prieš savo valią.“

Aštrų komentarą portale „First things“ parašė „Gyvybės kultūra Afrikoje“ asociacijos pirmininkė Obianuju Ekeocha, gyvenanti Londone, pati turinti nigerietiškų šaknų. Jos vadovaujama asociacija aktyviai kovoja prieš tai, kad vystymosi ir humanitarinės pagalbos Afrikoje programos dažnai virsta aborto ir mirties ideologijos skleidimu, o patys abortai neretai tampa pagalbos gavimo sąlyga. Straipsnyje „Rūpesčiu apsimetusi žmogžudystė“ autorė rašo, jog „mus turėtų šiurpinti, kad valstybinė sveikatos apsaugos institucija kaunasi už tai, kad būtų nužudytas pilnai išsivystęs kūdikis, prieštaraujant motinos ir močiutės valiai, ir kad teisėja Nathalie Lieven, pripažinusi, jog visi ženklai rodo, kad neįgali moteris nori vaiko, nusprendė, kad vaikas turi būti abortuotas. Ši byla rodo kaip toli siekia aborto režimo tironija. Visuomenėje, kuri nusprendė, jog negimęs neturi teisių, negimusiojo vertę ir gyvenimą lemia stipresnis.“

Obianuju Ekeocha taip pat išryškino dar vieną aspektą, kuris pirmuosiuose pranešimuose daug kam praslydo pro akis – teisėja Lieven šias pareigas pradėjo eiti nuo 2019 sausio. Iki to laiko ji darbavosi kaip advokatė ir pasižymėjo įvairiose ir svarbiose bylose už abortų įteisinimą ir taikymo lauko išplėtimą. 2005 metais ji atstovavo pozicijai, jog vaikams iki šešiolikos metų amžiaus nereikia tėvų pritarimo aborto ar kontracepcijos klausimams, kad tėvai net neturėtų sužinoti, jei jų vaikai siekia tokių paslaugų. 2011 m. advokatė įrodinėjo būtinybę legalizuoti abortus namų sąlygomis. 2015–2018 metais ji dalyvavo byloje prieš Šiaurės Airijos vyriausybę, siekdama panaikinti įstatymą, kuris varžė abortus.

„Trumpai tariant, savo karjeroje ji lyderiavo abortų rėmime Jungtinėje Karalystėje. Dabar, vos po šešių mėnesių teisėjo krėsle ji paskelbė piktinantį sprendimą užbaigti visiškai išsivysčiusio kūdikio gyvenimą prieš motinos ir senelės valią. Aš verkiu dėl mano bendratautės katalikės moters, kurios negimęs anūkas buvo pasmerktas mirčiai, prisidengus apsaugos ir rūpesčio kauke“, – pažymi Obianuju Ekeocha straipsnyje, kuris buvo paskelbtas dieną prieš apeliacinio teismo sprendimą.

Birželio 25 dienos popiežiaus Pranciškaus žinutė Twitter tinkle nemini šalies ar vardų, tačiau netiesiogiai atspindi šios bylos aplinkybes.

„Pasakyti „taip“ Viešpačiui reikia drąsa su meile apkabinti gyvenimą tokį, koks yra, visame jo trapume ir mažume, su jo prieštaravimais“, – rašo popiežius.