EPA nuotrauka

„Darbas nėra vien tai, ką mes darome mainais už kitką. Darbas pirmiausia ir labiausia yra būtinybė bei gyvenimo šioje žemėje prasmės dalis, augimo kelias, žmogiškas vystymasis ir asmeninis realizavimasis. Darbas turi subjektyvų matmenį. Jis atspindi mūsų sukūrimą pagal „Dievo atvaizdą ir panašumą“. Mes esame sukurti su pašaukimu dirbti“, – pažymima popiežiaus laiške Pasaulinės darbo organizacijos 108 kasmetinės konferencijos dalyviams. Dešimt dienų trukusioje ir birželio 21 dieną pasibaigusioje konferencijoje popiežiaus žinią perskaitė kardinolas Peteris Turksonas, Pagalbos visapusiškam asmens vystymuisi dikasterijos prefektas.

Pranciškaus laiške priduriama, jog jei darbas esminis asmens pažangai, tai jis pamatinis ir socialiniam vystymuisi. Kaip yra taikliai pasakęs Jonas Paulius II, darbas yra dirbamas „su kitais ir dėl kitų“. Kitaip tariant, darbas taip pat yra susitikimai, santykiai ir mainai tarp asmenų. Kasdien milijonai žmonių dirbdami bendradarbiauja, nuo paprastų darbelių iki sudėtingiausių uždavinių, konkrečiai kurdami bendrąjį gėrį.

Darbas taip pat apima sąveiką su aplinka ir su gamta, į kurią turime žvelgti kaip į „pasaulio sodą“, kuriuo mums patikėta rūpintis. Naudojamės sodo vaisiais savo poreikiams, tačiau tuo pat metu jį globojame ir saugome. Visapusiškai suprastas darbas atsiskleidžia kaip visos ekosistemos augimo kelias: asmenų, visuomenių ir planetos. Todėl darbo vietų kūrimas ir apsauga nėra vien ekonominiai dydžiai, bet asmens ir darbo orumo pripažinimas. O darbo trūkumas yra daugiau nei uždarbio trūkumas, ypač jauniems.

Pateikęs tokius darbo antropologijos apmatus, popiežius kritiškai atsiliepė apie tendenciją darbą suvokti vien kaip įrankį gamybos ir paslaugų procese. Tokioje perspektyvoje darbas ir asmuo suvokiamas vien materialiai.

Kai ekonominio vystymosi modelis remiasi vien asmens materialine dimensija, kai yra naudingas tik daliai, o kitus atskiria, kai žaloja aplinką, mūsų sesė žemė ir visi apleistieji pasaulyje rauda, kad pakeistume kryptį, pažymi Šventasis Tėvas. Reikia tvaraus ekonominio vystymosi modelio, kuris gerbtų asmenį ir jo darbą, aplinką. Šiuo požiūriu būtinas iškastine energija paremto modelio atsisakymas ir perėjimas prie kito.

Darbas yra glaudžiai susijęs su laiku. Panašiai kaip ir darbo atžvilgiu, manyti, jog laikas yra tik fragmentai mūsų rankose, kuriuos galime parduoti arba net išmesti, yra klaidinga. Laikas yra Dievo dovana, kurią reikia priimti, džiaugtis ir dalintis. Laikas yra susijęs su visapusiška žmogaus pažanga. Todėl yra laikas darbui ir laikas poilsiui, laikas užsiėmimams ir laikas gėrėjimuisi žmogaus darbo ir gamtos grožiu.