Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Seimas šiandien balsavo dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15. Valstybės pripažinimas nesuteiktas.

Devynios religinės bendrijos Lietuvoje laikomos tradicinėmis dėl ypatingos reikšmės Lietuvos istorijoje. Kitos laikomos netradicinėmis, tačiau gali siekti valstybės pripažinimo. Tokį statusą šiuo metu turi keturios bendruomenės – baptistai, adventistai, sekmininkai ir Naujoji apaštalų bažnyčia.

Valstybės pripažintos religinės bendruomenės, taip pat kaip ir tradicinės, gali dėstyti tikybą valstybinėse mokyklose, valstybė pripažįsta jose sudarytas santuokas, padengia be darbo sutarčių bendruomenėse dirbančiųjų (dvasininkų, vienuolių) socialinį draudimą, taiko žemės mokesčio lengvatą, LRT suteikia laiką transliuoti apeigas.

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Šiandienio vakarinio Seimo posėdžio metu už pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Valerijus Simulik ir Eugenijus Jovaiša, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Simonas Gentvilas bei Seimo narys Povilas Urbšys.

„Būdamas katalikas niekada neneigiau ir neneigsiu senovės lietuvių ikikrikščioniškos religijos svarbos, formuojant mūsų tautos dvasinę tapatybę. Niekada nesutiksiu su teiginiais, kad ikikrikščioniškas mūsų tikėjimas buvo anapus Europos civilizcijos ribos“, – kalbėjo P. Urbšys, pasisakymo pabaigoje vis dėlto pridūręs, kad balsavimas už valstybės pripažinimo suteikimą „Romuvai“ reikštų senovės lietuvių tikėjimo sumenkinimą. 

E. Jovaiša sakė, kad pripažinimas turi būti suteiktas dėl tikėjimo laisvės. Liberalas S. Gentvilas akcentavo, kad bendrija 25 metus laukia valstybės pripažinimo ir turi atramą visuomenėje: „Ne man aiškinti, kad jie nėra religinė bendruomenė, kai mūsų teisės aktai sako, kad jie yra jau 25 metus čia, Lietuvoje, gyvena visavertišką gyvenimą.“

Nuotraukos autorė Greta Skaraitienė/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Prieš valstybės pripažinimo suteikimą pasisakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Rimantas Jonas Dagys, Andrius Navickas, Mykolas Majauskas, Žygimantas Pavilionis.

R. J. Dagys: „Jeigu mes šią kultūrinę bendriją įteisinsime kaip religinę, tai anksčiau ar vėliau išplausime visų religinių bendrijų sąvokas, ir tada kiekvieną kultūrinę bendriją galėsime paskelbti religine, o religinę traktuoti tik kaip kultūrinę bendruomenę. Ką mes norime padaryti? Pažeidžiame tam tikrus fundamentalius įsipareigojimus ir Konstituciją.“

Andrius Navickas sakė, kad šis valstybės pripažinimo suteikimas „Romuvai“ reikštų sovietmečio projekto supriešinti lietuvybę ir krikščionybę tąsą: „Romuva nepretenduota į jokį ikikrikščionišką paveldą. Jie pretenduoja į dabartines religines konstrukcijas čia ir dabar, yra įregistruoti, turi tam teisę. [...] Valstybės pripažinimas apima ir mūsų veiksmą. Atsakomybė bus Seimui, ar mes tęsime sovietmečio politiką. Iki 1940 metų etnokultūra ir krikščioniškos tradicijos gyvavo labai gražiai ir harmoningai. Jos buvo atskirtos ir supriešintos. Supriešinimą šiandien galime įtvirtinti vėl. Aš netikiu, kad kam nors priklauso lietuvių kalba, netikiu, kad kokia nors religinė tradicija gali privatizuoti etnokultūrą.“

M. Majauskas: „Tai nieko bendro su religine laisve ar realiu pripažinimu neturintis projektas. [...] Neopagonys gali tikėti kuo tik nori, gali užsiimti kuo tik nori, kol netrukdo kitiems žmonėms. Šitas projektas yra dėl valstybės dotacijos.“

Žygimantas Pavilionis sakė, kad pateikusieji projektą dėl „Romuvos“ pripažinmo sąmoningai ar nesąmoningai vykdo Kremliaus instrukciją: „Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų. Paskaitykite Dugino raštus, kur jis aiškiai įvardina, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos reikėtų Lietuvoje sunaikinti.“ Taip pat jis atkreipė dėmesį į tarptautinį tokio žingsnio vertinimą: „Būsime išjuokti visame krikščioniškame pasaulyje.“

Ne vienas parlamentaras pasisakyme referavo į Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo kreipimąsi į Seimo narius, kuriuo raginta nepritarti nutarimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo „Romuvai“ projektui. 

Balsavimo rezultatus pagal frakcijas galite pamatyti čia

Pagal LR religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimtmečio.  

„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė BNS sakė, kad šis Seimo sprendimas pažeidžia žmogaus teises.

Primename, kad bernardinai.lt praėjusiais metais šiuo klausimu kalbino baltų mitologiją tyrinėjantį kultūros istoriką, Vilniaus universiteto profesorių Vytautą Ališauską, kurio teigimu, neopagonybės plėtra ir prestižo stiprinimas visuomenei gali būti žalingas. Plačiau skaitykite čia

Parengė Rosita Garškaitė