Jėzus pasakė farziejams palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: 'Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!' 
    Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio, negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti“. 

Skaitiniai ABC (534)

Ez 34, 11–16: Nuvesiu į ganiavą savo avis ir duosiu joms pailsėti

Ps 23, 1–3. 4. 5. 6. P.: Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.

Rom 5, 5–11: Dievas mums parodė savo meilę


Evangelijos skaitinio komentaras 

Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį! (Lk 15, 6)

Visi susijaudina ar netgi nusigąsta pametę raktus, pragaišinę dokumentus ar vertingą knygą. O suradę prapuolusį daiktą atsipučia iš palengvėjimo ir džiaugsmo. O kas būna, kai prarandame draugą ar giminaitį? Galbūt nutolote vienas nuo kito, nes pasijutote įžeisti, įskaudinti, nesuprasti. O gal nutolote nejučiomis – buvote užsivertę darbais, rūpesčiais ir pamažėl praradote norą bendrauti, susitikti. Savęs klausiame: negi tarp mūsų nebeliko nieko bendra? Kartais pamėginame buvusių draugų ieškoti, bet labai dažnai po pirmųjų nesėkmių, po užsitęsusios tylos nuleidžiame rankas. Nusprendžiame, kad nutrūkusios draugystės neatgaivinsime, prarastų draugų nesusigrąžinsime.

O Jėzus niekada nepavargsta mūsų ieškoti. Nesvarbu, ar žmogus nuo Jo nutolęs metų metus ar tik kelias minutes, Jėzus nepailsdamas jo ieško. Jį suradęs virpa iš džiaugsmo tikėdamasis vėl su juo bendrauti. Jėzus mūsų ieško ne norėdamas mus apkaltinti, ne ketindamas išrėžti, kokie nepatikimi esame. Jis ieško mūsų, kad suradęs išlietų savo džiaugsmą ir meilę.

Prisimink, kaip džiaugiesi susitikęs pasiilgtą draugą. Galbūt pirmosios susitikimo akimirkos kiek keblesnės, bet veikiai pasijunti kaip tais laikais, kai labai dažnai bendraudavote. Pasitikėdamas pasakoji, kaip gyvenai tuos metus, kai beveik nebendravote, galbūt šį tą paaiškindamas. Su draugu apsikeitę atsiprašymo ir atleidimo žodžiais beveik tuojau pajuntate, kad jūsų ryšys tapo dar stipresnis. Tikriausiai abu atsidūstate pagalvoję, negi negalėjo šis vienas kito atradimas įvykti anksčiau.

Ar ne panašiai viskas klostosi ir bendraujant su Jėzumi? Iš pradžių kiek nejauku, mat dažniausiai sugrįžimas prasideda klausykloje. Tačiau ne taip jau svarbu, ar sugrįžome pas Jėzų po ištisus metus trukusio nutolimo ar padarę vieną bjaurią nuodėmę. Jėzui svarbiausia, kad sugrįžome pas Jį! Jis džiaugiasi, kad mes atsiradome! Jis ieškojo mūsų kalnuose ir slėniuose ir pagaliau surado. Jis atleido už nuklydimą ir tenori vėl atnaujinti draugystę su mumis. Tad kasdien skubėk pas Jį ir leisk Jam džiaugtis tavimi.

Jėzau, dėkoju, kad kantriai ir atkakliai ieškai manęs. Dėkoju, kad mane susigrąžini, parsivedi namo.


Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai