Petras prisimenamas kaip Jono sūnus ir Andriejaus brolis, pirmas iš mokinių pripažinęs, kad Jėzus yra Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus; pagal tradiciją, jis buvęs nukryžiuotas žemyn galva ir palaidotas Vatikano soduose, palei Triumfo kelią; Paulius laikomas pagonių apaštalu, jis buvęs nukirsdintas ir palaidotas prie Ostijos kelio; abu yra vienodai gerbiami visame pasaulyje.

Pagal tradiciją, prasidėjusią trečiojo šv. Petro įpėdinio Klemento Romiečio laikais (88-97) ir patvirtintą Eusebijo Cezariečio († 339: žr. Eusebijas Cezarietis, „Bažnyčios istorija“, II, 25, 8 ir III, I, 2), Petro ir Pauliaus liudijimas buvo laikomas vienu: birželio 29 dieną minima abiejų mirtis, jie buvo nukankinti Romoje beveik tuo pačiu metu.

Iš dokumentų matyti, kad jų kultas prasidėjo iškart po mirties, kurios tiksli data nėra žinoma: vieni teigia, kad jie buvę nukankinti valdant Neronui, 64 metais, kiti, ir tai labiau tikėtina, kad 67 metais.

Petras ir Paulius buvo susitikę Jeruzalėje ir Antiochijoje, sprendžiant klausimą, ar atsivertę į krikščionybę žydai privalo laikytis Įstatymo. Nors pats Paulius buvo išauklėtas kaip tikras judėjas, jam nepavyko evangelizuoti žydų, o Petrui sekėsi geriau. Paulius tapo gentes, t. y. pagonių, apaštalu ir daug keliavo po jų kraštus, o Petras buvo žydų apaštalas.

Petro vardas dažniau siejamas su pasiuntinyste Romoje, kur jis atvyko bene 44 metais ar truputį vėliau ir buvo pirmas Romos vyskupas; jis galėjo susitikti su Pauliumi, kai šis buvo pirmą kartą įkalintas Romoje, bet apie tai žinių nėra. Tikriausiai jie dar kartą susitiko Romoje paskutiniais savo gyvenimo metais arba prieš pat mirtį. Krikščionybės tradicijoje ir, žinoma, ikonografijoje jie visada kartu. Paulius vaizduojamas kaip apaštalas ir dažnai užima Motiejaus vietą.

Remiantis išlikusia istorine medžiaga, jie laikomi ir vaizduojami kaip dvi kolonos, drauge laikančios visą Bažnyčią: Paulius su savo mokymu, kuris sistemiškai išdėstytas Laiškuose, Petras – kaip autoritetingas tikinčiųjų bendruomenės ganytojas, turįs teisę surišti ir atrišti, t. y. atskirti tuos, kurie priklauso Bažnyčiai, ir tuos, kurie jai nepriklauso.

Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus atsisveikinimas: „Viešpatie, Apaštalas Petras ir tautų mokytojas Paulius išmokė mus Tavo įstatymo“. Antano Ivinskio nuotrauka.

Pagal tradiciją ikonografijoje abu apaštalai vaizduojami kartu: Petras gauna iš Jėzaus du dangaus karalystės raktus, ir ši scena vadinama donatio arba traditio clavis.Paulius gauna įstatymų, t. y. doktrinos, ritinį, todėl ši scena vadinama traditio legis, – tokia tradicija likusi iš antikos meno, vaizduojančio pareigų suteikimą Romos imperijos pareigūnams. Vėliau ji pritaikyta ir Petrui.

Siegerio Koderio piešinys

Petras ir Paulius stovi abipus Kristaus, altoriaus šonuose, triumfo arkos papėdėje, – jie skirtingi, bet visada kartu, tarsi Bažnyčią laikančios kolonos, vaizduojami pagal donatio clavis ir traditio legis schemą.

„Šventieji globėjai ir jų simboliai“