Matydamas aplinkui didžiulę minią, Jėzus įsakė irtis į kitą krantą. Čia priėjo vienas Rašto aiškintojas ir tarė jam: „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!“ 
    Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“. 
    Kitas jo mokinys prašė: „Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti“. 
    Bet Jėzus atsakė: „Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo mirusiuosius“. 

Skaitiniai E1 (177)

Pr 18, 16–33: Ar tu iš tikrųjų nori pražudyti ir teisųjį kartu su nusikaltėliais?

Ps 103, 1–2. 3–4. 8–9. 10–11. P.: Viešpats – švelnus, maloningas


Komentaro autorė – ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Jėzus kviečia: „Sek paskui mane.“ Kiekvieną kartą, kai drįstu prie Jo prieiti, prisiartinti, kviečia vis iš naujo: „Sek paskui mane.“ Kada pirmą kartą girdėjau tokį kvietimą? Kada girdėjau jo pakartojimą? Pakartojimas nereiškia, jog pirmąjį kartą netiksliai išgirdau ar atsiliepiau į Jėzaus kvietimą. Pakartojimas reiškia, kad mane kviečia sekti, rinktis kelionę su Jėzumi giliau, labiau. Pakartojimas reiškia, kad konkrečius tikėjimo etapus jau įveikiau ir esu kviečiamas keliauti toliau kartu.

Kartais išgyvename frustraciją, sielvartą, kad negalime, nepajėgiame sekti Jėzaus taip kokybiškai, radikaliai, kaip norėtume – patiriame sunkumų dėl savo baimių, ribotumo, abejonių. Kartais kyla abejonių dėl savo tinkamumo sekti Jėzų – ar Jam tikrai reikia tokių netobulų sekėjų?.. Bet gal tobulų kaip tik ir nereikia? Gal tokius sekėjus Jėzus ir kviečia – netobulus, esančius nepatogiose situacijose, netinkamomis aplinkybėmis?

Vis prisimenu viename spektaklyje girdėtą mintį: „Dievas ėjo į Jeruzalę mirti. O žmogus ėjo iš Jeruzalės. Todėl jie susitiko, nes jiems buvo nepakeliui. Jeigu jiems būtų buvę pakeliui – jie nebūtų susitikę.“ Jėzus kviečia ne todėl, kad mes puikūs savo gyvenimo pasirinkimuose, o todėl, kad galėtume tokie būti (juk dažnai atrodo, kad ypač svarbioms tarnystėms pakviečiami visai netinkami asmenys).

Tai, kad Jėzus suranda žmogų ten, kur jis yra, su visais jo reikalais, sunkumais leidžia ne išsiginti savęs, o būtent sekti Jį vis labiau tampant savimi. Ir leisti Dievui būti Dievu – eiti ne pagal mano norus, mano asmeninę mitologiją, bet pagal Jo troškimus. „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum.“ Kur šiandien Jėzus eina, kur šiandien Jį seksiu?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai