EPA nuotrauka

   Jėzaus gimdytojai kasmet ateidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo. 

    Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę. 
    Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais. Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo. 
    Jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“. 
    O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?!“ Bet jie nesuprato jo žodžių. 
    Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. 
    Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje. O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.

Skaitiniai Š (304, 326; arba 293–329)

Iz 61, 9–11: Širdingai aš džiaugiuosi Viešpačiu

1 Sam 2, 4–8. P.: Mano širdis džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju.


Komentaro autorė – ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Kartais klausiu tėvų, ar yra kada „pamiršę“, „pametę“ savo vaikus? Na, juk būna, kad ką nors svarbaus pamirštam – daiktus, susitikimus, įsipareigojimus. Juk įmanoma „pamiršti“, „pamesti“ ir santykį – pamažu jį apleisti, atsitolinti. Kartais jaunimas man sako, jog „pametė Dievą“ – nebepajėgia būti santykyje. Nes santykis su Dievu yra kintamas, kaip ir su kitais asmenimis – patiriame intensyvumo ir ramybės etapus. Ir tai nereiškia, kad Dievas nuo manęs atsitraukia – neretai aš atsitolinu dėl tam tikrų sunkumų, baimių, abejonių.

Kaip surasti pamestąjį, nuo kurio pasitraukiau? Marija ir Juozapas grįžta ten, kur buvo su Jėzumi – į Jeruzalę. Kur aš buvau su Jėzumi, kur buvo mūsų susitikimas? Jėzus sako, kad Jam riekia būti Tėvo reikaluose. Kartais atrodo, jog būtent dėl to, kad esu savo reikaluose, nepajėgiu būti su Dievu – dėl laiko stygiaus, nuovargio, išsiblaškymo. Reikalai yra tai, ko mums reikia, kas mums reikalinga – jeigu man Jėzaus reikia, ar gali Jis būti pagrindinis mano reikalas? Ir tai nereiškia išsižadėti visų kitų reikalų: darbų, interesų, įsipareigojimų. Tai reiškia rinktis būti tuose reikaluose su Dievu. Nes Dievui rūpi mano reikalai, Jis trokšta buvimo su manimi, Jam manęs reikia.

Kartais, norėdami, kad kiti nesikištų į mūsų gyvenimą, sakom, kad tai ne jų reikalas. Tai šiuo atveju mano gyvenimas yra Dievo reikalas, aš esu Jo reikalas, nes Jam manęs reikia.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai