Fotografijos autorius – Evaldas Lasys

 Jėzui bekalbant su Jono mokiniais, prisiartino vienas sinagogos vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“. Jėzus tuoj pat nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais. 
    Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėsiu jo drabužį – išgysiu“. 
    Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo. 
Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirus, o miega“. Jie tik juokėsi iš jo. Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė. Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą. 

Skaitiniai E1 (193)

Pr 28, 10–22a: Stovėjo kopėčios, jomis tai aukštyn, tai žemyn kopinėjo Dievo angelai, ir Viešpats prabilo

Ps 91, 1–2. 3–4. 14–15ab. P.: Tavim, mano Dieve, viliuosi.


Komentaro autorė – s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandienos Mišių skaitiniai kalba apie išskirtinį tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu. Pirmasis skaitinys kalba apie Jokūbo patirtą Dievo artumą bei pažadą, kad Dievas jį lydės ir saugos, kad ir kur keliautų. Nuostabūs ir paguodžiantys žodžiai: „Aš esu su tavimi. Globosiu tave, kur tik eitum, ir sugrąžinsiu tave į šią žemę. Niekad tavęs nepaliksiu“.

Po tokių išgyvenimų, regis, Jokūbas turėtų nebeabejoti Dievo rūpesčiu, tačiau jis kelia sąlygas, kurias išpildęs Dievas taptų jo, Jokūbo, Dievu. Kaip tai būdinga žmogiškai prigimčiai: nuolat abejojame tuo, ko negalime matyti ir paliesti.

Esame Dievo vaikai, esame Jo mylimi, tačiau ar tuo kliaujamės? Kaip dažnai deramės su Dievu: jeigu…, tuomet aš pasitikėsiu, tikėsiu Tavo rūpesčiu ir meile man, mano šeimai ir draugams.

Evangelija pateikia du pasitikėjimo pavyzdžius: tėvo, kuris meldžia Jėzų pagalbos mirštančiai dukrai ir net šiai mirus pasitiki Jėzaus galia gelbėti ir teikti gyvybę. Taip pat moteris, besikamuojanti jau 12 metų: koks pasitikėjimas – jei tik paliesiu Jo drabužių apvadą, pasveiksiu.

Mums visiems prireikia vienokio ar kitokio gydymo šio gyvenimo kelionėje. Jei būtume gyvenę Jėzaus laikais, būtume galėję paliesti Jo drabužio apvadą. Tačiau dabar mes kiekvieną dieną galime liesti Jėzų ateinantį į mūsų tarpą Eucharistijoje. Ne tik liečiame – vienijamės su Juo šventojoje komunijoje. Ar tikiu, kad šios akimirkos mano gyvenime yra pačios vertingiausios – asmeniškas susitikimas su Jėzumi, tuo pačiu Jėzumi, kuris vaikščiojo anuomet Kafarnaumo gatvėmis?

Jėzus gali pagydyti mus iš visų ligų, tiek kūno, tiek dvasios, jei tikime ir pasitikime Juo. Kliaukimės Jėzaus galia ir nebūkime kaip prie mirusios mergaitės namų susirinkusi pašaipūnų minia.

Dėkokime Dievui už Jo meilę ir rūpestį mumis. Tegu Jis gilina mūsų pasitikėjimą meile, kad ir mes galėtume padėti kitiems patirti Dievo rūpinimąsi jais.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai