Antanas Žmuidzinavičius „Dzūkų kaimelis“ (1910 m.).

Pirmasis šių metų pusmetis antrinėje meno rinkoje pasižymėjo jau seniai matytais skaičiais: Vilniaus aukciono namai tokius meno vertybių pardavimus fiksavo tik rekordinių 2013 m. pirmąjį pusmetį, kai dviejų meno aukcionų apyvarta siekė daugiau kaip 186 tūkst. eurų. Per 12 veiklos metų vidutiniškai didesnę nei 110 tūkst. eurų apyvartą pirmąjį metų pusmetį organizuojamuose aukcionuose pasiekdavę Vilniaus aukciono namai šiais metais šį rodiklį viršijo 68 proc.

Neabejojama, kad augantį meno rinkos aktyvumą skatino ne tik lavėjantis lietuvių estetinis jausmas ar didėjanti perkamoji galia, bet ir besikeičiantis meno vertybių aukcionų dalyvio portretas.

Antanas Samuolis „Liga“ (1931 m.).

„Pastarasis pusmetis parodė, kad meno vertybių aukcionų dalyvių portretas darosi labai įvairus. Čia lankėsi ne tik solidūs meno kolekcininkai ar ypatingą statusą turinčių institucijų ir organizacijų atstovai, bet ir žmonės, turintys pakankamai kapitalo ir ieškantys ilgalaikių investicijų, taip pat pavieniai dalyviai, įsigiję meno kūrinių tiesiog savo namų ar darbo aplinkai papuošti“, – sakė Vilniaus aukciono namų vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Jos teigimu, pastaraisiais metais meno rinka labiau suaktyvėdavo antrąjį pusmetį ir sugeneruodavo vidutiniškai 50 proc. didesnę apyvartą nei pirmąjį pusmetį.

„Prognozės, žinoma, nedėkingas dalykas, tačiau jei tokios ar bent jau panašios tendencijos išsilaikys, lietuvių meno rinkos laukia išties neeiliniai metai“, – pastebėjo Vilniaus aukciono namų vadovė ir pridūrė, kad per šių metų pirmąjį pusmetį meno rinka stebino ne tik finansiniais rezultatais, bet ir pokyčiais lietuvių vaizduojamojo meno kūrinių bei jų autorių reitinguose.

LVI Vilniaus aukciono sensacija tapę ir po 19 tūkst. eurų parduoti du italų dailininko Giusseppe Rossi paveikslai „Si vis pacem, para bellum“ ir „Bakchantės“, kuriuose, kaip manoma, vaizduojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės Laskaris Pacienės portretai iškart leido jų autoriui užimti trečią vietą sąraše, sudarytame pagal vidutinę vieno autoriaus kūrinio kainą.

Antroje pozicijoje liko ilgai pirmavęs dailininkas Justinas Vienožinskis: iš viso per Vilniaus aukciono namų istoriją parduoti 4 jo darbai, o vidutinė šio autoriaus kūrinio kaina šiuo metu siekia 20,72 tūkst. eurų. Pastarajame – LVII – Vilniaus aukcione už 39 tūkst. eurų parduotas daug aistrų meno rinkoje kėlęs paveikslas „Liga“ jo autoriui Antanui Samuoliui veikiausiai ilgam lėmė pirmąją vietą.

Pastarasis A. Samuolio kūrinys pakeitė ir per visą Vilniaus aukcionų istoriją brangiausiai parduotų kūrinių sąrašą: iškart pakilęs į antrą vietą, jis išstūmė ten iki šiol buvusį dailininko Petro Kalpoko kūrinį „Upelis pavasarį“, 2015 m. pabaigoje parduotą už 36,5 tūkst. eurų. Brangiausiai įsigyto meno kūrinio titulu nuo 2013 m. gegužės iki šiol puikuojasi Antano Žmuidzinavičiaus paveikslas „Dzūkų kaimelis“, įkainotas daugiau kaip 53,5 tūkst. eurų.

Tiesa, perkamiausių autorių sąraše, sudarytame pagal pinigų sumą, išleistą vienam autoriui per visą Vilniaus aukcionų istoriją, šių metų pirmąjį pusmetį didesnių pokyčių neįvyko. Pirmąsias šio sąrašo vietas dalijasi A. Žmuidzinavičius (>248 tūkst. eurų), Kazys Šimonis (>155 tūkst. eurų), Vytautas Kasiulis (>128 tūkst. eurų). Beje, vienas iš šių trijų autorių, K. Šimonis, laikomas ir pačiu populiariausiu dailininku per visą Vilniaus aukcionų istoriją: iki šiol iš viso čia parduoti 56 jo kūriniai. Antras pagal parduotų kūrinių skaičių yra Adomas Galdikas (48 kūriniai), trečias – Jonas Buračas (45 kūriniai).

Vilniaus aukciono namų penketukas

Vidutinė vieno kūrinio kaina*

  1. Antanas Samuolis (1899–1942) – 39 000 Eur

  2. Justinas Vienožinskis (1886–1960) – 20 720 Eur

  3. Giusseppe Rossi (atrib.) (~1692–1719) – 19 000 Eur

  4. Ivanas Trutnevas (1827–1912) – 18 500 Eur

  5. Jokūbas Morkūnas** (apie 1550–po 1611) – 15 000 Eur

Perkamiausi autoriai***

  1. Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – 248 758 Eur

  2. Kazys Šimonis (1887–1978) – 155 068 Eur

  3. Vytautas Kasiulis (1918–1995) – 128 325 Eur

  4. Jonas Čeponis (1926–2003) – 127 706 Eur

  5. Adomas Galdikas (1893–1969) – 104 107 Eur

Brangiausiai parduoti kūriniai****

  1. Antanas Žmuidzinavičius „Dzūkų kaimelis“ (1910) – 53 579,70 Eur

  2. Antanas Samuolis „Liga“ (1931) – 39 000 Eur

  3. Petras Kalpokas „Upelis pavasarį“ (1907) – 36 500 Eur

  4. Justinas Vienožinskis „Parko tvenkinys su gulbėmis Dačiūnų apylinkėje“ (1921) – 33 306,30 Eur

  1. Antanas Žmuidzinavičius „Grybautojos saulėje“ (1932) – 32 000 Eur

Populiariausi autoriai****

  1. Kazys Šimonis (1887–1978) – 56 kūriniai

  2. Adomas Galdikas (1893–1969) – 48 kūriniai

  3. Jonas Buračas (1898–1977) – 45 kūriniai

  4. Vytautas Kasiulis(1918–1995) – 44 kūriniai

  5. Vincas Norkus (1927–2006) – 43 kūriniai

 

* Vieno autoriaus kūrinių skaičiaus ir kainų sumos vidurkis (nurodytos kainos be PVM)

** Pirmojo lietuvio spaustuvininko knyga

*** Pagal pinigų sumą, išleistą konkrečiam autoriui per visus Vilniaus aukcionus (nurodytos kainos be PVM)

**** Nupirkti per Vilniaus aukcionus (nurodytos kainos be PVM)

Vilniaus aukciono namų informacija