Gintautės Petkevičiūtės nuotrauka

Jau dešimt metų būrys motociklininkų keliauja 1000 kilometrų per Lietuvą su misija skleisti žinią apie Šv. Pranciškaus onkologijos centrą ir jam rinkti aukas iš geros valios žmonių. Šiemet sulaukta rekordo – per šalį su kilnia idėja širdyse ant 115 motociklų riedėjo per 150 dalyvių.

„Motociklininkas Adomas Benetis pasiūlė važiuoti ne šiaip sau, o su idėja. Tuomet Onkologijos centro dar nebuvo, tik pamatai ir įkasta kapsulė. O dabar centras jau yra, ten viskas veikia, žmonių pilna. Per 10 metų daug kas pasikeitė, mūsų būrys išaugo nuo 12 iki 150. Kai išvysti, kad susigūžę ir verkiantys ligoniai iš centro išeina su šypsena ir viltimi, norisi tęsti. Dėl to ši akcija ir vyksta“, – ima pasakoti vos į Vilnių atvykusi ir šalmą nuo galvos nusiimti suspėjusi akcijos organizatorė Asta Mačiulaitienė.

Pasiteirauju, ar šios akcijos organizatoriai ir uoliausi keliautojai atstovauja kokiam nors konkrečiam klubui, tačiau ji tik nusišypso ir papurto galvą: „Visi mes pirmiausia esame žmonės, tikintys šia idėja, norintys prisidėti prie gražios akcijos.“

Gintautės Petkevičiūtės nuotrauka
Gintautės Petkevičiūtės nuotrauka

Kelionė prasidėjo Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną

Aplankiusi Telšius, Mažeikius, Panevėžį, Širvintas ir Vilnių, kolona nakvynei sustojo netoli Trakų. Pusę kelio įveikusius keliautojus Vilniaus Bernardinų bažnyčioje šeštadienio vakarą sveikino sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė: „Simboliška, kad tokia akcija vykdoma tokią svarbią dieną. Žmonių noras dalintis ir padėti yra svarbus šalies kapitalas. Tokios akcijos rodo, kad mes tampame socialinės gerovės valstybe. Tikėjimas, prisidėjimas prie vilties atgavimo yra svarbiausi komponentai, darantys šią akciją tokią ypatingą. Tai siunčia žinutę, kad mes gyvename šalyje, kurioje galima gauti ne tik kažkokį vaistą, gydymo būdą, bet ir moralinę pagalbą.“

Ją į susitikimą atlydėjusi Indijos prekybos rūmų prezidentė Alina K. Adomaitytė taip pat džiaugėsi daugiamete tradicija: „Dalyvauti šiame renginyje yra didelė garbė. Mūsų laimė ir šalies ateitis priklauso nuo mus supančios bendruomenės. Tokie renginiai suartina visus ir leidžia daryti gerus darbus.“

Dar prieš susitikimą, keliautojai išreiškė norą susitikti ir su kunigu Ričardu Doveika. Pabrėždamas šios kilnios misijos unikalumą, jis visus jos dalyvius vadino lyderiais ant plieninių žirgų ir džiaugėsi, kad ši kelionė yra tiesos ir meilės liudijimas sergantiesiems. „Meilė nesugeria visko. Meilė yra tai, kai galiu atiduoti dalelę savęs tam kūriniui. Žvelgdami į jus, onkologinėmis ligomis sergantys žmonės galės ištarti – šiandien aš sutikau žmogų, kuris nepavėlavo manęs mylėti“, – kalbėjo R. Doveika.

Gintautės Petkevičiūtės nuotrauka

Keliautojai Tautišką giesmę sugiedojo Vilniuje

„Dažniausiai ši kelionė sutampa su Liepos 6-ąja. Atsimenu, buvo kartų, kai keliautojai sustojo laukuose ir visi drauge sugiedojo Lietuvos himną. Tai pilietiškumo pavyzdys“, – pasakojo centro direktorė Aldona Kerpytė.

Antrą dieną keliaudami po Suvalkiją ir Žemaitiją, dalyviai užsuko į Marijampolę, Alytų, Tauragę ir Jurbarką. „Čia žmonės savo dosnumu paneigė posakį apie šykštumą. Sužinoję, kad atvykstame į jų miestą, gyventojai išeidavo į gatves ar aikštes ir savo aukomis prisidėdami prie centro veiklos, sakė, jog tai daro jau ne pirmą kartą“, – pasakojo kolonos priekyje važiavęs Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas brolis Evaldas Darulis OFM. Šiemet tai jau devintasis jo 1000 kilometrų žygis.

Galutinį tikslą – Klaipėdoje įsikūrusį Šv. Pranciškaus onkologijos centrą – motociklininkų kolona pasiekė vakare. „Prieš jiems parvažiuojant prapliupo lietus, prilijo ir į mūsų verdamą sriubą. Tačiau tarpusavyje juokavom, kad šviežių daržovių sriuba buvo paskaninta dangaus prieskoniais. Ją virė skautai ir mūsų centro savanoriai. Suskambus pasitikimo varpams, lietus išsisklaidė“, – prisimena centro direktorė Aldona Kerpytė.

Šiemet per „1000 Vilties kilometrų“ surinkta per 7000 eurų. Visos surinktos lėšos bus skiriamos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui ir jo veiklai.

Gintautės Petkevičiūtės nuotrauka

Ar kelionė vargino?

„Gran Kanarijos kalnų bėgime įveikti 65 kilometrai, palyginti su šiuo važiavimu, atrodo, buvo niekai. Tokia kelionė tikrai yra didelis iššūkis. Nuoširdžiai sakau, nėra lengva išsėdėti tiek laiko ant motociklo. Turi kovoti su vėju, lietumi, šalčiu, saule, miegu, kaip automobilio priekinis stiklas sugeri permainingą orą, muses. Sustoji – iš karto pasidaro karšta. Motociklus vairuojantys žmonės turi būti ne tik fiziškai stiprūs, bet ir išlikti budrūs. Vis dėlto, dalyvauti tokioje akcijoje išties nepaprasta“, – įspūdžius iš kelionės pakoja brolis Evaldas.

„Manęs nepaliauja stebinti ši grupė. Jei kam nors tai gali pasirodyti grėsminga, noriu tai paneigti. Šie žmonės į žygį važiuoja savo noru, patys entuziastingai skleidžia žinią apie centrą, nuoširdžiai kalba apie pagalbą kitam, gerovę. Mūsų būryje buvo žmonių, kurie patys serga ar sirgo onkologinėmis ligomis, šeimų, tikinčiųjų, kurie savo įnašu kasdieniniame gyvenime prisideda prie gerovės ugdymo“, – įspūdžiais iš kelionės dalinosi brolis Evaldas.

Kalbinu nedrąsiai Vilniaus Bernardinų bažnyčios skliautus akimis studijuojančią Elzę. Čia ji keliauja su mama, tėčiu ir seserimi. Elzei – 9-eri, ir mergaitė lydi koloną automobiliu, kurio priekaboje sukrauti keliautojų daiktai. „Man įdomu, noriu prisidėti. Važiuoti motociklu dar negaliu, bet mūsų šeima turi priekabą, kelionėje taip pat padedu gaminti valgį“, – pasakoja jauniausia dalyvė. Taip pat keliauja dar per 10 šeimų, daugelis jų – jau antrą, trečią ar daugiau kartų.

Gintautės Petkevičiūtės nuotrauka

Po šios akcijos centrą atranda vis daugiau žmonių

„Motociklininkai miestuose žmones pasitinka su vėliavėlėmis, gražiai liudija apie centrą. Anksčiau pati išgirdusi motociklų keliamą garsą galvodavau, jog tai triukšmas, o dabar žinau – tai mūsų draugai, kurie dėl kilnaus tikslo gali net atsiklaupti ir nusižeminę prašyti paramos centrui“, – šypsosi Aldona Kerpytė.

Pasak jos, dar ne visi žino apie Klaipėdoje brolių pranciškonų įkurtą Šv. Pranciškaus onkologijos centrą: „Kai kuriems sunku net suvokti dvasinės ir psichinės pagalbos svarbą. Vis dėlto pastebėjome, kad po akcijos pas mus vis daugiau žmonių atvažiuoja iš labai skirtingų Lietuvos vietų. Centre mokomės džiaugtis gyvenimu, išsaugoti viltį ir sėkmingai išgyventi. O jei nutinka kitaip – keliauti pas Dievą ramesniems ir namiškius palikti ramesnius.“

Per metus Šv. Pranciškaus onkologijos centras organizuoja ir daugiau žmones bendroms veikloms telkiančių akcijų. „Vilties bėgimas“, baidarių varžybos „Judėk pirmyn su Viltimi“, pėsčiųjų žygiai, ekskursijos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, koncertai ar šokių vakarai.

Centrui paramą teikia užsienio lietuvių bendruomenės iš tolimojo Toronto Kanadoje, Melburno Australijoje, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos. Kaip ir Lietuvoje, ten parama renkama per bendruomenę įtraukiančias veiklas.

Gintautės Petkevičiūtės nuotrauka