Tomo Vitkausko nuotrauka

Liepos 7 d. Marijampolės Šventojo Arkangelo Mykolo bazilikoje prasidėjo Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC paskelbimo palaimintuoju minėjimas ir atlaidai, kurie tęsis iki liepos 14 d. Gausiai susirinkę maldininkai dėkojo Dievui už palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu patirtas malones ir meldė jo paskelbimo šventuoju, tradiciškai buvo meldžiamasi už šeimas, ligonius.

Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka

Liepos 8 d. bazilikoje susirinkę tikintieji meldėsi už „Carito“, Maltos ordino, Kolpingo draugijos narius ir visus socialinius darbuotojus bei savanorius, Krašto apsaugos, teisėsaugos, Priešgaisrinės gelbėjimo ir kitų bendro gėrio tarnybų darbuotojus.

Katechezę skaitė mėnraščio „Artuma“ vyr. redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas. Jis kalbėjo apie tai, kas suartina palaimintąjį tėvą Jurgį ir dabartinį popiežių Pranciškų. Buvo perskaityti prieš 110 metų Kaune J. Matulaičio ištarti žodžiai, kurie yra beveik identiški Šventojo Tėvo žodžiams, pasakytiems Kaune vos prieš 10 mėnesių. Tai žodžiai, kuriais mus pats Viešpats nori įkvėpti eiti realios krikščioniškos meilės ir tiesos keliu – eiti šventumo keliu, kad mes iš tiesų galėtume džiūgauti ir linksmintis! Svarbiausia, kad palaimintasis jau tada pradėjo socialinį mokslą ir darbą Bažnyčioje, organizavo ir socialinius kursus, panašius dalykus mums kalbėjo ir popiežius Pranciškus, ragindamas nepamiršti pačių mažiausiųjų. Todėl iškyla savaiminis klausimas: ką mums nori pasakyti Dievas per šiuos asmenis? Jis kalba mums apie nesavanaudišką tarnystę, meilę ir atsidavimą tarnaujant: pagarba paprastam žmogui yra tarnystės pagrindas. Juk ir Kristus, eidamas pertvarkyti pasaulio, nepateikė jokio plano, bet palietė daug giliau pakeisdamas ir atmainydamas žmogaus sielą. Tai yra tikras krikščionio kelias, vargšų išlaisvinimo kelias. Ir popiežius Pranciškus, ir palaimintasis kalba apie tarnaujančią, mylinčią, atiduodančią save visiems Bažnyčią, meilės Bažnyčią, nes, kaip sakė palaimintasis Jurgis, žmonės daugiau verti nei mūrai, nei pinigai.

Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka

Ką reiškia pasilikimas Dievo artumoje kiekvieno asmens ir bendruomenės gyvenime, klausė kunigas Giedrius Juozas Bakūnas MIC trečiosios atlaidų dienos katechezėje. Liepos 9-oji buvo skirta katalikiškiems judėjimams bei bendruomenėms.

Kunigas kvietė įsiklausyti į Viešpaties žodžius: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių.“ Jis siūlė pasimokyti arčiau Dievo gyventi ir šiuose atlaiduose prašyti palamintojo Jurgio užtarimo žengiant dar vieną žingsnelį šventumo link, kadangi tapti šventam turėtų būti kiekvieno krikščionio siekis, kiekvieno iš mūsų siekis.

Buvimas ir pasilikimas Dievo artumoje žmogui duoda daug vaisių, kurie pašauktojo žmogaus gyvenime gali pasireikšti: meile, džiaugsmu, ramybe, kantrybe, didžiadvasiškumu, gerumu, maloningumu, romumu, ištikimybe, kuklumu, susivaldymu ir skaistumu. O pasilikti Viešpatyje – tai vykdyti Jo valią. Pal. Jurgis Matulaitis rašė: „Duok Dieve, kad aš, savęs išsižadėjęs visiškai, kaskart labiau Tavyje ir Tavo šventoje valioje paskęsčiau.“ Palaimintasis gerai suprato, kas yra visos malonės šaltinis, bet vis sau pačiam primena ir mus moko atsisakyti viso to, kas nutolina nuo Dievo – prašyti malonės vykdyti ne savo valią, bet Dievo.

Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka

Ketvirtąją pal. Jurgio Matulaičio atlaidų dieną melstasi už tikybos mokytojus, katechetus ir visus švietimo bei žiniasklaidos darbuotojus.

Sasnavos klebonas, socialinių mokslų licenciatas kunigas Linas Baltrušaitis katechezėje dalijosi įžvalgomis apie tai, ką šiais laikais reiškia būti mokytoju, lyderiu ir tiesos nešėju, ką reiškia tikėti, gyventi ir dalintis autentiška žinia iš Dievo.

Visi, kurie valdo ar turi galią, privalo eiti su Dievo vardu, išsižadėjus Dievo, galia netenka savo prasmės. Valdžia ir galia duodama tam, kad pasirūpintume mažaisiais. Į tai iš karto atkreipė dėmesį popiežius Pranciškus, nes gerai pažinojo skurdą, socialinę nelygybę, pasaulyje viešpataujančią neteisybę. Kiekvienas verslininkas pirmiausiai turėtų rūpintis savo darbininkais, o ne gaunamu pelnu. Labai dažnai pamirštama, kad „ten, kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“.

Valdymas ir vadovavimas be meilės ir nusižeminimo, nuolankumo neįmanomas. Kiekvienas eidamas vadovauti pirmiausia turi paklausti savęs: ar aš myliu savo tautą? Ar esu nusižeminęs ir nuolankus? Nuo mūsų santykio su šalia esančiu žmogumi ir priklausys, koks bus pasaulis. 

Tomo Vitkausko nuotrauka
Tomo Vitkausko nuotrauka

Parengė Vida Mickuvienė, palaimintojo J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė

Daugiau nuotraukų ir informacijos