EPA nuotrauka

Jėzus kalbėjo apaštalams: 
    „Štai aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir nekalstingi kaip balandžiai. 
    Sergėkitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks sinagogose. Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims. Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. Tada jau nebe jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis. 
    Brolis išduos mirti brolį, ir tėvas – sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. 
    Kai pradės jus persekioti viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite apibėgę Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus“. 

Skaitiniai E1 (203)

Pr 46, 1–7. 28–30: Mielai galiu mirti, nes pamačiau tavo veidą

Ps 37, 3–4. 18–19. 27–28. 39–40. P.: Viešpats išgelbi teisiuosius.


Komentaro autorė – s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Pirmasis skaitinys padeda mums suvokti, kad Dievas su mumis būna nuolatos – vadovaudamas, vesdamas, rūpindamasis mumis gyvenimo kelionėje kaip rūpinosi Izraeliu. Kokie kupini paguodos žodžiai Jokūbui: „Aš esu Dievas, Dievas tavo tėvo. Nebijok keltis į Egiptą.“

Tasai pažadas skirtas ir mums: Dievas yra su mumis kasdienybėje, kiekvieną akimirką – ar esame dėmesingi, ar tikime? Iš tiesų mums nėra ko bijotis, net jei būtume persekiojami dėl to, kad esame krikščionys. Jėzus įspėja savuosius mokinius, jog gyvenimas nėra lengvas. Tačiau Dievas pasilieka su mumis, Šventoji Dvasia nužengia, idant mus vestų ir stiprintų, todėl neprarandame pasitikėjimo ir kliaujamės Dievu, kuomet sekasi ir kuomet būna sunku, nes vien pasitikėjimas yra mūsų meilės Jam įrodymas. Dievas visa išveda į gera. Kai išgyvename gundymus nepasitikėti Dievo rūpesčiu dėl iškilusių kliūčių, kreipkime akis į Jėzų ant kryžiaus idant atmintume, kaip esame mylimi. Jėzus mirė mus mylėdamas ir Jo meilė mus parems ir sustiprins.

Melskime gilesnio tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu. Melskime už kenčiančius ir paklydėlius, kad Viešpats mus visus priglaustų savojoje Širdyje, kol keliaujame šio gyvenimo kelią.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai