Šv. Pranciškaus gyvenimą sukrėtė raupsuotojo susitikimas

Anuo metu Jėzus bylojo: 
    „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs 'rasite savo sieloms atgaivą'. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. 

Skaitiniai E1 (215)

Iš 3, 13–20: Esu AŠ ESU. Pas jus mane siuntė JIS YRA

Ps 105, 1. 5. 8–9. 24–25. 26–27. P.: Amžiais atmena Viešpats sandorą savo.


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Šv. Pranciškui Asyžiečiui († 1226) pavyko pilnai įgyvendinti šią Evangelijos ištrauką, kuri taip pat yra skaitoma jo šventės dieną, spalio 4–ąją.

Jis priėmė Jėzaus mokymą paprasta ir nuolankia širdimi, todėl suprato esminį dalyką: kitų naštos, jeigu jos paimamos su meile, tampa Viešpaties jungu, kuris yra švelnus ir lengvas.

Gyvenimo pabaigoje Pranciškus pasakoja apie savo jaunystę: kai dar buvo paskendęs pasaulio rūpesčiuose, jis negalėdavo net pažvelgti į raupsuotuosius, bet vieną dieną, Jėzaus įkvėptas, atrado drąsos ir meilės apkabinti ir pabučiuoti raupsuotąjį, kuris prisiartino prie jo.

Būdamas vienybėje su Viešpačiu, Pranciškus patiria, kad šis susitikimas su raupsuotuoju nebėra jam sunkus. Tai, kas jam buvo kartu, nuo tada jam tapo saldu.

Kas iš meilės neša brolio ar sesers naštą, to gyvenimas keičiasi. Gyventi mylint, tai lyg pilti medų į kartų gėrimą. Tai, kas buvo nemalonu ir slegiančio, netikėtai pakeičia „skonį“.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai