Prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, parpuolusi prie jo kojų, norėjo kažko prašyti. 
    Jėzus paklausė: „Ko nori?“ 
    Toji atsakė: „Sakyk, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“. 
    Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“ 
    Jie atsakė: „Galime“. 
    Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“. 
    Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. 
    O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai pavergia tautas ir didikai joms viešpatauja. Tarp jūsų neturi taip būti. Jei kas iš jūsų nori būti didesnis, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorės būti pirmasis, tebūnie jūsų vergas. Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį“. 
  

Skaitiniai Š (131, 539)

2 Kor 4, 7–15: Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą

Ps 126, 1–2ab. 2cd–3. 4–5. 6. P.: Su ašara beriamas grūdas, bet džiaugsmas, pjūčiai atėjus.


Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

Jokūbas buvo iš turtingos, žinomos ir gerbiamos šeimos, tačiau su savo broliu Jonu apaštalais tapo ne dėl to. Tai atskiras, meilės, kildinančios bendrystę, ištikimybę ir aukojimąsi, kelias. Jokūbas išgirdo Jėzų ir pamilo jo skelbiamą tiesą, todėl pasiliko su juo. Jėzus įvertino jo meilę ir norą būti ištikimam, todėl paskyrė apaštalu. Apaštalas – tai pasiuntinys, skelbėjas, tačiau Jėzaus apaštalas visada pasilieka ir mokiniu, kadangi nieko nežino iki galo – juk Jėzaus mokslas nėra vien mokslas, o kelias, tiesa ir gyvenimas. Tik praeities kelias žinomas, o ateities – dar neatskleistas.

Todėl beprasmis Zebediejaus sūnų motinos noras matyti savo vaikus pirmaisiais Jėzaus karalystėje, nors pagal kilmę, padėtį ir autoritetą jiems tai atrodė labai tinkama. Šie ir kiti dalykai, kaip pamaldumas ir atlikti darbai yra tai, kas jau pasiekta, o Jėzus visada kelionėje, jis žvelgia į tai, kas ateityje, o ten – karti taurė ir skaudi mirtis. Pareiškęs, kad sutinka su Viešpačiu dalytis kartumo taure, Jokūbas iš tiesų buvo pirmasis dėl Jėzaus nužudytas ir užėmęs vietą jo garbėje.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai