Režisierius Andres Söötas rež. Audriaus Stonio ir Kristīnes Briedes filme „Laiko tiltai“ (Latvija, Lietuva, Estija, 2018 m., 78 min.).

Rugpjūčio 23 dieną Lietuvos kino teatruose pasirodys naujausias Audriaus Stonio ir Kristīnes Briedes filmas „Laiko tiltai“, pasakojantis apie Baltijos šalių dokumentalistų kūrybą, praeinantį, bet kino juostose išsaugotą laiką. Tai pasakojimas apie Baltijos šalių kino poetus, kurių filmai – išsaugotas praėjęs laikas, į kurį šiandienoje tiesiame tiltus. Tai filmas apie kūrėjus, kurie nenorėjo meluoti, bet negalėjo sakyti tiesos – jie tik norėjo kurti filmus.

Vienas iš aštuonių filmo herojų – estų režisierius Andres Söötas, išsiskiriantis savo subtiliu humoro jausmu. „Söötas norėtų pažiūrėti žinių reportažą, kaip statomas Babelio bokštas, ir padaryti interviu su Aristoteliu“, – jį apibūdina garsus estų kinotyrininkas Jaanas Ruusas.

Režisierius Andres Söötas. Peetre Ulevaino nuotrauka

A. Söötas išties yra itin aktyvus režisierius, sukūręs per 70 filmų, kurių daugiau nei pusė – išskirtinė, autorinė, poetinė dokumentika. Apie 30 metų dirbęs kino operatoriumi, filmuodavęs sovietines kino kronikas, vėliau pasuko asmeninės, režisūrinės kūrybos keliu.

Savo darbuose A. Söötas fiksuoja rimtus įvykius, tačiau stebi žmogaus gyvenimo absurdą ir dramą juose. Režisieriaus darbus jungia jo unikalus požiūris – tam tikras atstumas, švelni ironija, humoro jausmas, o kartais ir kritiškas požiūris.

Pavyzdžiui, režisieriaus filmas „511 geriausios Marso nuotraukos“ (511 paremat fotot Marsist, 1968) fiksuoja vėlyvąjį septintąjį dešimtmetį, kai vyresnės damos, išlaikiusios savo orias manieras nuo pirmosios Estijos respublikos laikų, sukinėdavosi su stilingais sovietų laikų jaunuoliais, kurie nebuvo aptarnaujami, jei netinkamai apsirengdavo. Stebėdamas tokias legendines Talino kavinės kaip „Perlas“, „Maskva“ ir publiką jose, A. Söötas pridėjo savo akcentą – garsą – vedantį nuo Strausso iki „bitlų“, nuo poezijos iki mokslinių tekstų apie Marsą. 

„Pavienis akmuo konstrukcijoje ar pavienis kadras yra tik savo paties dokumentas. O namas, sukonstruotas iš akmenų, turi jį pastačiusiojo veidą“, – sako A. Söötas.

Kitas plačiai žinomas A. Sööto filmas „Joninės“ (Jaanipäev, 1978) gimė iš kontrasto: gilių tradicijų turinčių Joninių ir sovietinio šios dienos šventimo. Režisierius, kelerius metus stebėjęs šią šventę, galiausiai pristatė itin ironišką ir kritišką tuometinės situacijos vertinimą. Žmonės, didžiąją savo gyvenimo dalį pragyvenę gamtoje, sovietų laikais buvo sudėti į miestus – ankštus blokinius namus, kur turėjo prisitaikyti. Kasmet atėjus Joninėms žmonės prisimena senąsias tradicijas, kuria laužus, susiburia drauge. Tačiau šventė anaiptol nepanaši į tradicinę – svarbiausiu šventės simboliu tampa ne ugnis, o alkoholio butelis.

Efektą sustiprina ir vienintelis filme šnekantis žmogus – atvykėlis iš Baku, Azerbaidžiano, kuris nė nesupranta, ką ir kodėl šie žmonės švenčia.

Stebėdamas švenčiančius žmones, režisierius itin aiškiai palaiko distanciją ir žvelgia į juos iš šalies. Fiksuodamas žmonių pasimetimą, rodos, jiems natūralioje aplinkoje režisierius tarsi kritikuoja Sovietų Sąjungą, kuri geba suburti žmones, tačiau negeba įkvėpti jiems prasmės.

Sovietų cenzoriai šiam filmui pasirodyti leido tik su dviem sąlygomis: režisierius filmo pradžioje turėjo pridėti užrašą, kad Joninės yra praeities palikimas, ir iškirpti nesusipratėlį iš Baku. Tačiau tai nesutrukdė filmui tapti tam tikru reiškiniu, kuris tarsi įamžino Brežnevo laikų atmosferą juostoje.

Jaanas Ruusas 1993 metais rašė: „Atrodo, kad Andres Söötui daug svarbiau, ką jis sako, o ne kaip jis tai sako. Jis neišreiškia savo požiūrio daugybe žodžių, tačiau žiūrovas jį visiškai supranta. Kinas Söötui yra gyvenimas per didinamąjį stiklą – tai turtingas gyvenimas su daugybe prasmių, vizualiai priešingas dekoratyviems, iliustratyviems vaidybiniams filmams, rodomiems per televiziją. Kinas nėra tik informacijos signalas ar ženklas – kinas yra gyvenimas, kupinas kontrastų.“

Ištrauka iš filmo „Laiko tiltai“ kartu su ištrauka iš A. Sööto filmo „Joninės“:

Šis pranešimas yra „Studio Nominum“ informacinės serijos „8½ portreto“ dalis. Andres Söötas – pirmas iš aštuonių filmo „Laiko tiltai“, kuris kino teatruose pasirodys rugpjūčio 23 d., režisierių herojų.