Atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Vikipedijos nuotrauka

Kaip pranešė BNS, nuo Vilniaus Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato šeštadienio rytą nuimta atminimo lenta karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas teigia, kad lenta bus saugoma savivaldybės įmonėje „Grinda“.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, lenta nuimta siekiant visiems su totalitariniais režimais susijusiems atminimo ženklams taikyti vienodus principus. Atminimo lentos generolui J. Noreikai nuėimą jis palygino su prieš ketverius metus nukeltomis Žaliojo tilto skulptūromis.

„Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”, – BNS teigė R. Šimašius.

Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas savo feisbuko paskyroje šį rytą rašė: „Šiąnakt LMA Vrublevskių biblioteka pergyveno dar vieną išpuolį prieš Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą įamžinusią memorialinę lentą. Kiek po keturių prie Bibliotekos privažiavo krovininis automobilis, iš jo išlipę keli vyrai greitosiomis nupjaustė lentą prie sienos tvirtinusius laikiklius, o pačią lentą gabalais sumetė į automobilį ir ketino ryto prieblandoje dingti. Bibliotekos budėtojas pastebėjo piktavalius asmenis ir pranešė policijai. Ekipažui atvykus, „darbininkai“ jiems pateikė kažkokius dokumentus ir buvo paleisti. Pasiskambinus Vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, gautas paaiškinimas, kad sulaikyti asmenys buvę UAB „Grindos“ darbininkai ir veikę su Vilniaus miesto savivaldybės žinia.
 
Nesu tikras, kad visa tai yra tiesa: jei esama tokio savivaldybės sprendimo, apie jį Bibliotekai turėjo būti pranešta, o nebuvo. Be to, išpuolis surengtas Medininkų žudynių minėjimo išvakarėse. Negi Vilniaus miesto savivaldybė būtų neįvertinusi tokio savo sprendimo ir nurodymų jį vykdyti konteksto? Ar čia reikia dar kalbėti, kad tokie naktiniai antpuoliai kelia grėsmę ir pačiai įstaigai, ir joje saugomam vertingam kultūros paveldui?“

Jonas Noreika (1910-1947). LGGRTC nuotrauka

Primename, kad kai balandžio 8 d. Europos Parlamento nariu siekęs tapti Stanislovas Tomas Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą sudaužė kūju, Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo ją atkurti.

Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašto, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti istorinę išvadą apie Joną Noreiką (generolą Vėtrą), panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti tyrimą. LGGRTC išplatino paaiškinimą dėl J. Noreikos–generolo Vėtros, kurį sukritikavo Lietuvos žydų bendruomenė, teigiant, kad tai bandymas „pateisinti J. Noreikos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metais“, turintis „Holokausto neigimo ar šiurkštaus menkinimo bruožų“.