Daug žydų buvo atėję pas Mariją ir Mortą paguosti jų dėl brolio mirties. Morta, išgirdusi, kad ateinąs Jėzus, išėjo jo pasitikti. Marija liko namie. Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos“. Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“ Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis“. 

    Jėzus jai tarė:  „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas.  Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ 
    Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“. 

Skaitiniai Š (135: 491, 135)

1 Jn 4, 7–16: Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka

Ps 34, 2–3. 4–5. 6–7. 8–9. 10–11. P.: Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras.


Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

Evangelija mums pasakoja, rodos, sukrečiantį epizodą. Lozorius mirė ir pas seseris Mariją ir Mortą atkeliavo daug žydų paguosti jų skausmo valandą. Atrodo taip nuoširdu ir žmogiška. Ir Jėzus, išgirdęs apie bičiulio mirtį, čia atkeliauja.

Ko gero, visus mus turėtų nustebinti Mortos elgesys. Išgirdusi, kad ateinąs Jėzus, ji išeina Jo pasitikti, visus kitus palikdama vien tik su seserimi. Koks gražus kontrastas atsiskleidžia. Mums reikėtų prisiminti taip pat evangelisto Jono aprašytą įvykį, kai, Jėzui viešint, Morta patarnavo, o Marija klausėsi Jo žodžių. Dabar su visais sugužėjusiais skausmo valandą lieka Marija, o Morta išeina pasitikti Jėzaus. Išeina išpažindama tikėjimą. Koks gražus ir prasmingas jos lūpose tas Viešpatie, jei būtum čia buvęs... Čia sutelpa visas jos tikėjimas ir pasitikėjimas. Tačiau tik po Jėzaus klausimo: „Ar tiki, jog Aš Esu Prisikėlimas ir Gyvenimas?“ ši jos viltis įgauna konkretumą.

Mes taip pat esame patyrę daug išgyvenimų ir liūdesio valandų. Gal ir mūsų namuose buvo daug tų, kurie atėjo netekties valandą. Nesakau paguosti, nes būna visaip. Tačiau ar mes patys išdrįsome palikti sienas, išeiti iš ašarų ir liūdesio ir eiti nors keletą žingsnių Jėzaus link. Gal net ir su tokia pat perdėm žmogiška viltimi kaip Morta. Ir ką atsakėm, kai Jėzus mūsų klausė, rodos, tokio paties klausimo? Jis yra prisikėlimas ir gyvenimas. Mums belieka Juo tikėti.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai