V. Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus nuotrauka

Rugpjūčio 1-31 d. V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje vyks „Kitokia pietų pertrauka“. Tai unikali galimybė darbo dienomis, pietų pertraukos metu, pasirinkti ir užsisakyti nemokamą patinkančio filmo peržiūrą, edukaciją ar ekskursiją.

V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje gausu ekskursijų apie rašytojus, kūrybą bei autentišką erdvę. „Kitokia pietų pertrauka“ kviečia pažinti rašytojus – Balį Sruogą, Kazį Borutą ir Vincą Mykolaitį-Putiną, išbandyti kūrybines edukacijas ir skirti laiko prasmingiems filmams. Apžvalginė V. Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus ekskursija skirta skubantiems lankytojams – trumpas pasakojimas apie 1936-1938 m. architekto Mozės Cholemo suprojektuotą namą, pokario butų interjerą, čia gyvenusius garsius žmones ir V. Mykolaičio-Putino autentiškų daiktų kolekciją. Ekskursijos apie B. Sruogos ir V. Mykolaičio-Putino gyvenimą bei kūrybą atskleis skirtingus, bet kartu ir panašius dviejų rašytojų likimus.

V. Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus nuotrauka

B. Sruoga gyveno šiame bute 1940-1943 m., iš kurio buvo išvestas nacių pareigūnų, areštuotas ir vėliau išvežtas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Grįžęs 1945 m. gyveno tame pačiame bute iki savo mirties. 1947 m. čia apsigyveno Mykolaičių šeima. V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje atkurta autentiška trijų kambarių aplinka, įrengta moderni ekspozicija, skirta B. Sruogai. Edukacinės programos „Atrask savyje poetą“, „Mano mėnesiai“, „Ar gerai pažįsti Balį Sruogą?“ kviečia skaityti poeziją, kurti ir susipažinti su rašytojais bei jų kūriniais.

V. Mykolaitis-Putinas Bernardinų sode, 1957 m. Irenos Kostkevičiūtės nuotrauka

Siūlomi filmai iš muziejaus fondų:

„Vieno buto istorija. Balys Sruoga“ rež. Jonas Juozapaitis, Daiva Bilinskienė, studija TVIP, 2017 m. (47 min.) žiūrovus nukelia į Vilnių, Tauro g. 10-3 butą, kuriame pynėsi trijų XX a. klasikų – Balio Sruogos, Kazio Borutos ir Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo dramos.

Pirmoji laidų ciklo dalis „Vieno buto istorija: Balys Sruoga“ pasakoja apie rašytojo gyvenimo metus Vilniuje, džiaugsmą atgavus senąją Lietuvos sostinę, nacių bei sovietų okupacijų siaubą, paskutiniuosius rašytojo gyvenimo metus, bandant išleisti memurų knygą „Dievų miškas‘‘, skausmą dėl išblaškytos šeimos. Filme dalyvauja dr. Eglė Borutaitė-Makariūnienė (fizikė, rašytojo Kazio Borutos dukra), dailininkė Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė, smuikininkė prof. Kornelija Kalinauskaitė-Fledžinskienė, istorikai doc. Arūnas Streikus, dr. Arvydas Anušauskas, doc. Mindaugas Tamošaitis, tekstologė dr. Neringa Markevičienė, literatūrologės prof. Irena Veisaitė ir prof. Reda Pabarčienė, vertėja Irena Marija Balčiūnienė, Dovilė Baronaitė-Ignatonienė, muziejaus vadovė Ramunė Šorienė.

„Vieno buto istorija. V. Mykolaitis-Putinas“ rež. Juozas Javaitis, studija TVIP, 2019 m. (86 min.) – antroji diptiko apie Tauro g. 10-3 butą dalis.  Du dešimtmečius, nuo 1947 iki 1967 m., čia buvo Mykolaičių namai. Per V. Mykolaičio-Putino biografijos ir kūrybos faktus filme atsiskleidžia šviesuomenės gyvenimo sovietų okupuotoje Lietuvoje ypatumai. Prisiminimais dalijasi Emilijos ir Vinco Mykolaičių augintas Vytautas Balčiūnas ir jo žmona Irena. Vertėja Irena Balčiūnienė visą gyvenimą kruopščiai rinko rašytojo šeimos gyvenimo faktus, išsaugojo savo anytos Emilijos Mykolaitienės asmeninį archyvą, jos dienoraščius, iš kurių filme sužinome apie rašytojo asmeninio gyvenimo paslaptis bei vėlesnę Mykolaičių šeimos dramą.

„Einu“ rež. Marius Ivaškevičius, studija A propos, 1999 m. (45 min.) žiūrovus nukelia į V. Mykolaičio-Putino vaikystę, jaunystę, brandą ir senatvę. Artimai jį pažinojusių žmonių liudijimai bei poezijos skaitymai subtiliai atskleidžia rašytoją, vertėją, dramaturgą, dėstytoją, poetą V. Mykolaitį-Putiną. Filme dalyvauja prof. Vanda Zaborskaitė, menotyrininkė Irena Kostkevičiūtė, aktorius Laimonas Noreika, poetas Kazys Bradūnas, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

„Nenugalimas“ rež. Agnė Zalanskaitė, Švietimo standartas, 2018 m. (56 min.) pasakoja apie partizanų vadą, mokytoją Adolfą Ramanauską-Vanagą. Filmo kūrėjai juostoje stengėsi ne tik apimti laikmetį nuo Vanago įsitraukimo į pasipriešinimo kovą iki tragiškos žūties, bet ir apžvelgti jo indėlį į pasipriešinimo kovą, atskleisti labai skaudžius, sudėtingus, žmogui sunkiai pakeliamus paskutiniuosius gyvenimo metus. Pašnekovai, tarp kurių Adolfo Ramanausko brolis Albinas, dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, kovos draugai ir bendražygiai bei jaunoji istorikų karta, savo įžvalgomis, emocijomis ir prisiminimais kuria vientisą, nuoseklų, labai gyvą, ir autentišką pasakojimą apie paskutinį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Daugiau informacijos el. paštu putinomuziejus@gmail.com, telefonu (8-5) 262 44 80, arba muziejaus internetinėje svetainėje. Muziejuje laukiami pavieniai lankytojai ir grupės.

V. Mykolaičio-Putino memorialinis buto-muziejaus informacija