Jėzus parėjo į savo tėviškę ir ėmė mokyti žmones sinagogoje, taip kad jie stebėjosi ir klausinėjo: 
     „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė? Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo Motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai? Ir jo seserys – argi jos ne visos gyvena pas mus? Iš kur jam visa tai?“ Ir jie ėmė piktintis juo. 
     O Jėzus jiems atsakė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose“. Dėl jų netikėjimo jis ten nedarė tiek daug stebuklų. 

Skaitiniai E1 (244)

Kun 23, 1. 4–11. 15–16. 27. 34b–37: Tokios yra Viešpaties šventės, kuriomis turėsite atlikti šventus susirinkimus

Ps 81, 3–4. 5–6ab. 10–11ab. P.: Džiūgaudami šlovinkit Dievą – mūsų stiprybę.


Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

Jėzus savo tėviškėje. Aplink Jį žmonės, kurie, rodos, žino viską: kur augta, su kuo bendrauta, kas šeimos nariai. Aplink Jėzų žmonės, kurie stebisi, nes jau seniai žino viską. Net ir daugiau, ko gero, nei reikia. Tuomet Jėzus įkalintas, nes perdėtas žinojimas suparalyžiuoja stebuklą.

Anie Jėzaus tėviškėnai žinojo, ko laukti, tikėtis, ko gero, buvo numatę ir žodžius, kuriuos Jėzus turėtų ištarti savo tėviškėje. Turėtų, nes Jis kilęs iš tos šeimos, kurios tartį, genealogiją visi žino. Jis juk negali ir neturi būti kitoks. Žmonės apriboja Jėzų. Apriboja Tą, kuris ką tik kituose miestuose ir kaimuose padarė tiek daug stebuklų.

Atrodo, o ką gi Jis čia padarys, kuo mus, visko mačiusius ir viską žinančius, nustebins? Ar visa tai nėra kažkur girdėta? Man rodos, kad taip. Ir dėl keleto priežasčių.

Juk Jėzaus tėviškė – visas pasaulis. Juk mes Jam esame broliai ir seserys. O be to, juk žinome ir be Jo, ką daryti. Jis lieka mums tik priedanga, jei kartais kas nors nenumatyto iškiltų. O tai ir yra pati didžiausia bėda, į kurią nekreipiame dėmesio arba atkreipiame gerokai per vėlai: žinojimas tampa stagnacija ir netgi grėsme, kai nelieka vietos tikėjimui.

Tad mūsų gatvėse, mūsų šeimose, mūsų kasdienybėje leiskime Jėzui būti ne tuo Jėzumi, apie kurį žinome ir kuris jau lieka sausas ir nuobodokas, bet Tuo, kuris turi Amžinojo Gyvenimo Žodžius, skirtus man ir Tau. Kaskart naujus žodžius.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai