Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Pauliaus Gasiūno nuotrauka

Naujausias rašytojos K. Sabaliauskaitės romanas

Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2019 m.

Rugpjūčio mėnesį leidykla „Baltos lankos“ išleidžia naująjį menotyros mokslų daktarės, rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės istorinį romaną „Petro imperatorė“. Tai pirma dvilogijos knyga, paremta išsamiais epochos tyrimais, autentiškais šaltiniais, išlikusiais istorinių asmenybių laiškais ir atskleidžianti kultūrologinę mentalitetų istoriją. 

Voltaire’as lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą yra pavadinęs labiausiai neįtikėtinu iškilimu, XVIII a. Pelenės istorija. Tačiau šis romanas, pagrįstas autentiškais epochos šaltiniais, griauna bet kokius pasakiškus stereotipus. 

Romanas „Petro imperatorė“ – tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones. 

Laikrodis muša devynias. Prasideda paskutinė imperatorės gyvenimo para. Iš mirštančio kūno realiuoju laiku ir pirmuoju asmeniu pasakojama Jos Istorija: kitokia nei vyrų rašytuose istorijos vadovėliuose. 

Vos penkerių likusi našlaite, jaunystėje patyrusi tarnaitės, skalbėjos, karo belaisvės, sekso vergės dalią. Tapusi lietuvių kilmės favorito Aleksandro Menšikovo slapta mylimąja, vėliau – jo geriausio bičiulio Petro I meiluže bei žmona. Tarp dviejų lietuvių ir Rusijos caro nuo pat pradžių pulsuoja įtampos kupinas meilės ir draugystės trikampis, kuris kelia nuolatinę dvejonę: kas kuo manipuliuoja, kas yra auka, kas – suvedžiotojas, o kas sąvadautojas. Ir klausimą: kokią dalią lemia galia, kas tai – pasaka ar tragedija?

Ankstesni Kristinos Sabaliauskaitės kūriniai – tetralogija „Silva rerum“ (2008–2016) sulaukė didelio skaitytojų dėmesio, pakartotinių leidimų ir kritikų pripažinimo. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. Lenkijoje 2016 m. pirmasis „Silva rerum“romanas pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą. 2018 m. „Silva rerum II“ nominuotas Metų knygos rinkimuose istorinio romano kategorijoje. 

Lietuvoje „Silva rerum“ ciklo romanai pelnė tokius literatūros įvertinimus kaip Jurgos Ivanauskaitės premija (2008), Metų knyga (2009, 2011), Liudo Dovydėno premija (2015). Autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Lietuvos skaitytojai, 2018 m. rinkdami 100 šimtmečio knygų, tetralogijai skyrė trečią vietą. 

2012 m. taip pat pasirodė K. Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“. 

Knygynų lentynas naujasis K. Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė“ pasieks rugpjūčio 12 d., jį užsisakyti iš anksto galima www.baltoslankos.lt.

Į magišką ir nepažįstamą pasaulį nunešanti istorija

Siiri Enoranta „Graudaragio užkalbėjimas“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Iš suomių kalbos vertė Urtė Liepuoniūtė. Viršelio dailininkė – Ilona Kukenytė.

„Graudaragio užkalbėjimas“ – šeštasis vienos garsiausių Suomijos jaunimo autorių Siiri Enorantos romanas. Tai magijos pilna istorija apie atokią salą, kurioje gyvena liūdesio žmonės, ir Aušros princesę Sadėją. Sadėjai tik šešiolika, tačiau ji – visagalė valdovė. Jos galioje – suburti aplink save merginas, valdančias stiklą. Jos lobyne – puikiausių stiklo papuošalų kalnai. Niekas nedrįsta prieštarauti princesei, intrigos ir galios žaidimai rūmuose klesti, o viena klastinga maža mergaitė slapta nuo visų verda žudančius nuovirus... 

O kitoje vandenyno pusėje gyvena Graudaragio tauta. Kiekvienas šios tautos vaikas, sulaukęs šešerių metų, pamato graudaragį ir sužino, kiek liūdesio jam teks šiame gyvenime. Kuo ilgiau graudaragis pabūna su vaiku, tuo didesnę liūdesio dalį jam teks nešti. Uliui teko pati didžiausia našta – didesnė, nei jis įstengė pakelti. Ir mažas berniukas parašė pagalbos laišką, kurį vandenynas nunešė daug toliau, nei jis manė... Ir jie atplaukė. Tik visai ne jo gelbėti. 

„Graudaragio užkalbėjimas“ – istorija, sužavėjusi Suomiją. Pasakojimas apie valdžios troškimą ir trapią kaip stiklas meilę, apie liūdesį, kuris visada su tavimi, apie kovas ir meną. Tamsi, žiauri, aistros ir vilties kupina istorija, pasakojama daugelio balsų, kurie apgaubia ir nuneša į nepažįstamą pasaulį.

Menkai žinoma istorija – Radžo našlaičių likimai

Jane Gardam „Vyras be trūkumų“ Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė. 

2015 m. romaną „Vyras be trūkumų“ BBC įtraukė į 100 geriausių britų romanų sąrašą. Jane Gardam sukūrė literatūrinį šedevrą, vieno žmogaus gyvenimo portretu išskleisdama visą monumentalų XX amžių. 

J. Gardam – britų rašytoja, daugelio svarbiausių literatūros premijų laureatė. Tarp jų – dukart Whitbread premija, buvo nominuota „Bookerio“ premijai. 1999 m. apdovanota „Heywood Hill“ premija už didžiulius nuopelnus literatūrai, 2009 m. jai įteiktas Britanijos imperijos ordinas. Ji – trylikos knygų vaikams ir devynių romanų autorė.

Pagrindinis veikėjas Seras Edvardas Federsas – legenda tarp advokatų: aštrus protas, sausas humoras. Ir mažai kas žino, kad šis nepriekaištingos išorės senas advokatas – Radžo našlaitis. Taip buvo vadinami vaikai, gimę Britanijos kolonijose, tėvai juos dar visai mažus išsiųsdavo į Didžiąją Britaniją mokytis... Palaidojęs žmoną ir persikraustęs į Dorsetą, kur ketina praleisti paskutinę savo gyvenimo atkarpą, Federsas pagaliau išsilaisvina iš profesinių ir emocinių taisyklių ir klišių, kuriomis visą laiką vadovavosi. Į nueitą gyvenimo kelią jis žvelgia sarkastišku, šaltu, viską mačiusio žmogaus žvilgsniu, tačiau jo paties istorija pagauna ir nepaleidžia. Jo istorija – tai Britanijos imperijos istorija. 

Federso vaikystė Malajoje Britanijos imperijos klestėjimo laikotarpiu, mokykla prieškarinėje Anglijoje, kilimas karjeros laiptais Pietryčių Azijoje ir grįžimas į Angliją tūkstantmečio pabaigoje – kertiniai laiko ir erdvės taškai, nužymintys jo gyvenimą. Tačiau Edvardas Federsas, tikras britas, vyras be trūkumų ir be priekaištų, šaltas, sarkastiškas ir išlaikantis atstumą nuo visų, drauge yra ir šimtmečio atspindys. Literatūrinis asmens ir epochos portretas, nepriekaištingai nupieštas vienos žymiausių XX a. britų rašytojų. Intelektualus ir ironiškas, apsišarvavęs abejingumu ir drauge pažeidžiamas.

Kelionė po išmoningiausius ir katastrofiškiausius susimovimus žmonijos istorijoje

Tom Phillips „Žmonės: kaip mes viską su*ikom. Glausta mūsų nesėkmių istorija“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2019 m. Vertė Aidas Jurašius.

Kvapą gniaužianti kelionė po išmoningiausius ir katastrofiškiausius susimovimus žmonijos istorijoje. „Homo sapiens“, vaikščiodami žeme jau daugiau kaip 70 000 metų, nuėjo tolimą kelią. Menas, mokslas, kultūra, prekyba – viską sukūrėme mes, mitybos grandinėje esame tikri nugalėtojai! Bet, jei atvirai, tai nebuvo sklandi kelionė: kartais, visai netyčia, sugebėdavome viską nepataisomai ir neįtikėtinai sušikti. 

Nuo diktatoriaus Mao Dzedongo Keturių kenkėjų naikinimo kampanijos iki JAV „Dulkių dubens“, nuo girtos Austrijos kariuomenės atakos, nukreiptos į save pačią, iki Supervalstybės pasirinkimo būti valdomos TV realybės šou žvaigždės – tai tik keletas tiek pat juokingų, kiek ir gniuždančių žmonijos nesėkmių istorijos pavyzdžių. 

Ši knyga paskatins susimąstyti, kodėl mes vadiname save SAPIENS – „išmintingaisiais“, pateiks puokštę įdomių faktų apie žmonijos istoriją ir padės paprasčiau pažvelgti tiek į istorinius pasiekimus, tiek į nesėkmes. Pasirodo, nesėkmė irgi gali būti istorijos varomoji jėga! Kai kitą kartą pagalvosite, kad visiškai susimovėte, ši knyga primins, jog galėjo būti ir daug blogiau.

Tomas Phillipsas – Londone gyvenantis žurnalistas ir rašytojas humoristas. Vienu metu dirbo „BuzzFeed UK“ vyriausiuoju redaktoriumi, ten rašė ir rimtus reportažus apie svarbias problemas, ir šmaikščius pasakojimus. Per savo karjerą priklausė trumpai gyvavusiai populiariai komikų grupei, dirbo televizijoje ir parlamente, leido nesėkmingą laikraštį. Studijavo archeologiją ir antropologiją bei istoriją ir mokslo filosofiją Kembridžo universitete ir yra maloniai nustebęs, kad parašė knygą, kuriai tos studijos išties pravertė. „Žmonės“ – pirmoji autoriaus knyga.

Lietuvos dailininkai Italijoje

„Po Italijos saule. XVIII a. – XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkai Italijoje“. Sudarė Dalia Tarandaitė, Rūta Janonienė, Giedrė Jankevičiūtė. Lietuvos dailės muziejus, 2019 m.

Lietuvos dailės muziejus išleido dviejų dalių leidinį „Po Italijos saule. XVIII a. – XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkai Italijoje“, kuriame pirmą kartą plačiai ir detaliai yra pristatomos Lietuvos dailininkų išvykos į Italiją. Leidinys yra Lietuvos dailininkų studijoms Italijoje skirto projekto, kurį pradėjo 2017 m. gruodžio 1 d.–2018 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus paveikslų galerijoje veikusi paroda, tęsinys.

Pirmoje dalyje (376 p.) publikuojami penki menotyriniai straipsniai („Romos laikotarpis Simono Čechavičiaus biografijoje“, „Pranciškus Smuglevičius Romoje“, „Vilniaus meno mokyklos auklėtiniai Italijoje XIX a. pirmoje pusėje“, „Italija XIX a. vidurio-antros pusės Lietuvos dailininkų gyvenime ir kūryboje“, „Kelionė į Italiją ir jos atspindžiai XX a. pirmos pusės Lietuvos dailėje“), chronologine seka supažindinantys su Lietuvos dailininkų kelionėmis į Italiją nuo XVIII a. pirmųjų dešimtmečių iki 1940 m. Istorinę apžvalgą papildo katalogas, kuriame pateikiamos per keturiasdešimt Italijoje studijavusių Lietuvos dailininkų biografijos bei Lietuvos muziejuose, bibliotekose ir privačiose kolekcijose saugomi kūriniai, sukurti Italijoje, įkvėpti jos gamtos ir kultūrinio palikimo. Čia rodomi žymių dailininkų Mykolo Andriolio, Vlado Eidukevičiaus, Petro Kalpoko, Viktoro Petravičiaus, Kazimiero Stabrausko, Antano Žmuidzinavičiaus ir kt. darbai. Kataloge nesiekta pristatyti visų Italiją aplankiusių, ilgiau ar trumpiau joje gyvenusių Lietuvos dailininkų. Duodamos biografijos tik tų autorių, kurių viešnagę Italijoje buvo galima iliustruoti išlikusiais ir leidinyje reprodukuojamais dailės kūriniais ar istorinėmis fotografijomis. Prie kai kurių dailininkų biografijų pateikiami ir autentiški įspūdžių iš kelionių po Italiją liudijimai, išlikę jų laiškuose ir dienoraščiuose.

Antra leidinio dalis (264 p.) – albumas su trumpais kūrinių komentarais. Aštuoni albumo skyriai („Religinės dailės tradicija“, „Antika, klasika“, „Svetimšalio žvilgsniu“, „Istorinių vietų trauka“, „Kalnai ir jūra“, „Griuvėsių romantika“, „Keliautojo (auto)portretas“, „Akademijos, galerijos, dailininkų dirbtuvės“) atkartoja parodos struktūrą. Čia atkreipiamas dėmesys į tai, kuo Lietuvos (o ir kitų kraštų) dailininkus traukė Italija, kaip jie ją matė ir atvaizdavo savo kūriniuose, kokią įtaką kelionės į Italiją turėjo atskirų dailininkų kūrybos braižui, tematikai, savivokai.

Leidinyje pristatoma daugiau autorių ir daug daugiau kūrinių, nei buvo parodyta parodoje. Menotyrinius straipsnius iliustruoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje saugomi Italijoje sukurti Lietuvos dailininkų kūriniai, taip pat svarbių istorinių vietų fotografijos.

Vilkijos žydai

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas „Vilkijos getas 1941 metais“. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019 m.

Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Iki 1915 m. Vilkijoje gyveno apie 800 žydų (80 proc. miestelio gyventojų). Tarpukariu žydų skaičius mažėjo. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse miestelyje gyveno apie 400 žydų (48 proc. miestelio gyventojų). Svarbiausias vietos žydų pajamų šaltinis buvo prekyba, aktyviai prekiavo net su Rytprūsiais. Nepriklausomybės metais vietos žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas, mokyklą hebrajų kalba, veikė žydų politinių, labdaros ir sporto organizacijų skyriai. Paskutiniais nepriklausomybės metais nemažai vietos žydų jaunimo persikėlė gyventi į Kauną arba emigravo į Palestiną. Tačiau Antrasis pasaulinis karas visą šį gražų miestelį suniokojo kraupiomis žudynėmis, o jam pasibaigus atsirado žymos su kryptimis į žydų žūties vietas.

Knyga skirta sunaikintų per holokaustą Vilkijos ir aplinkinių miestelių – Panemunės, Pakuonio, Garliavos,Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir kitų – žydų atminimui. Autoriai, rengdami šią knygą išstudijavo Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagą, susitiko su vietos žmonėmis, užrašė jų atsiminimus, surado ir nufotografavo žydų žudynių vietų paminklus.

Meilės istorija amžinajame mieste

Karen Swan „Žvaigždės virš Romos“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Iš anglų kalbos vertė Rasa Stamkauskienė. Viršelio dailininkė – Asta Puikienė.

Buvusi mados žurnalistė Karen Swan metė viską, kad galėtų rašyti. Dabar ji – tarptautinio pripažinimo sulaukusi populiarių romanų autorė, trijų vaikų mama, gyvenanti miškuose prie Sasekso ir rašanti knygas namelyje medyje. Lietuviškai jau išleisti jos romanai „Paryžiaus paslaptis“, „Kalėdų dovana“ ir „Tobula dovana“.

Naujausia lietuviškai pasirodžiusi K. Swan knyga „Žvaigždės virš Romos“ nukelia į Amžinąjį miestą. Autorė sako, kad tai viena mylimiausių jos knygų, nes joje šėlsta itin aistringa meilės istorija. 

Frančeska į Romą pabėgo nuo savo praeities. Jos gyvenimas Amžinajame mieste tiesiog nuostabus! Ji vedžioja turistų grupes po miestą ir rašo tinklaraštį apie Romą. Tačiau šiukšlių konteineryje surasta prabangi rankinė suveda ją su paslaptinga dama – vikonte Elena, ir netikėtai užsimezgusi abiejų moterų pažintis pakeičia Frančeskos gyvenimą. 

Pasakiškai turtinga ir ne mažiau paslaptinga aristokratė pasiūlo Frančeskai parašyti jos biografiją – tai, ko ne vienerius metus siekė daugybė leidėjų. Mergina sutinka, net neįsivaizduodama, kur ją nuves kelionė į praeitį. Elena pasakoja apie rožinę jaunystę tarp Amerikos galingųjų, apie mylimuosius ir santuokas. Tačiau Frančeskos neapleidžia mintis, kad tai tik dalis tiesos ir kad senoji aristokratė nuo jos kažką slepia. Kad ne veltui buvusi tarnaitė nekenčia šios moters. Ir ne veltui – visgi kokį gyvenimą jai teko nugyventi! 

Gimusi turtingoje amerikiečių šeimoje ir garsėjusi savo grožiu, būdama vos 26-erių Elena jau buvo ištekėjusi trečiąjį kartą. Būtent tuomet ji sutiko savo gyvenimo meilę, tačiau tai buvo vienintelis vyras, su kurio būti ji negalėjo. Visą situaciją ima komplikuoti netikėtai įgriuvęs Elenos sodas, kai žalos įvertinti iškviesti ekspertai aptinka senovinį tunelį po moters namais. Tame tunelyje randamas neįkainojamas deimantinis žiedas ir Frančeskai ima aiškėti, kad Elena neatskleidė jai visų savo paslapčių, o viena iš jų yra ypač šokiruojanti...

Sero Winstono S. Churchillio atsiminimų knyga 

Winston S. Churchill „Mano jaunystė. 1874–1904“. Vilnius: „Briedis“. Vertė Rasa Drazdauskienė. 

Leidykla „Briedis“ pristato serijos apie iškilias istorines asmenybes „Titanai“ naujieną – sero Winstono S. Churchillio atsiminimų knygą „Mano jaunystė. 1874–1904“. Winstono S. Churchillio vardas neabejotinai labiausiai susijęs su Jungtinės Karalystės ir jos Sąjungininkų pergale Antrajame pasauliniame kare. Tačiau tai jau brandaus vyro, pasaulinio garso politiko, Didžiosios Britanijos premjero ir vienos garsiausių XX a. asmenybių istorija.

Bet kažkada W. Churchillis nebuvo toks garsus ir įtakingas. Ši knyga – tai jo paties ranka rašytas pasakojimas apie vaikystę, jaunystę, kario, rašytojo ir politiko karjeros pradžią. Joje autorius dalijasi prisiminimais apie savo tėvus, mokslus, dalyvavimą kovos veiksmuose kolonijinėje Indijoje, Pakistane ir Sudane, karo korespondento darbą, patekimą į būrų nelaisvę ir pabėgimą iš jos.

Nemažai dėmesio skiriama aprašant Britų imperijos kolonijose tarnaujančių karininkų gyvenimą, jų buitį, pomėgius ir pramogas, požiūrį į vietos gyventojus. Kai kurie W. Churchillio vertinimai, mūsų dienų skaitytojo akimis, gali pasirodyti pernelyg kategoriški ir net nepolitkorektiški. Tačiau nereikėtų tuo stebėtis. Čia aplinkinis pasaulis pateikiamas jauno ir ambicingo, energingo ir narsaus XIX a. pab. – XX a. pr. kovoti ir nugalėti auklėto anglų džentelmeno akimis. Žmogaus, kuriam Imperija, jos interesai ir dominavimo pasaulyje klausimai buvo savaime suprantamas dalykas. Tuometės autoriaus pažiūros visiškai nesiskyrė nuo daugelio jo aplinkos žmonių požiūrio.

Ši knyga dėl kvapą gniaužiančių įvykių ir netikėtų siužeto posūkių labiau primena nutrūktgalvišką nuotykių romaną nei solidaus valstybės vyro autobiografiją. Lengvas stilius, šmaikšti kalba, neįtikėtinai daug įdomių, mažai žinomų faktų liudija puikius literatūrinius autoriaus gebėjimus.

„Pamaniau, kad naujosios kartos atstovams galėtų būti įdomu paskaityti apie jaunystės nuotykius, todėl atvirai ir kiek įmanydamas paprasčiau pamėginau išdėstyti savo asmeninius išgyvenimus“, – knygos pratarmėje rašo W. Churchillis.

Ir pats tyliausias gyvenimas gali turėti garsiausį atbalsį 

Joanna Cannon „Trys tiesos apie Elsę“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė. Viršelio dailininkė – Ilona Kukenytė. 

Romanas „Trys tiesos apie Elsę“ gimė iš autorės Joannos Cannon (Džoanos Kenon) nostalgijos ir susižavėjimo praeitimi. Dirbdama su senais žmonėmis ji ėmė galvoti apie tai, kaip mes atsimename praeitį – ir kad tik praeitis leidžia mums suprasti dabartį.

Joanna Cannon – britų autorė, palikusi mokyklą penkiolikos metų, dirbusi daugybę įvairiausių darbų. Tačiau beveik po dviejų dešimtmečių ji grįžo į mokyklą, puikiai ją baigė ir įgijo psichiatrės specialybę – o tada ėmė rašyti romanus. Jos knygos iškart tapo Jungtinės Karalystės bestseleriais, išverstos į 15 kalbų. 

Romano „Trys tiesos apioe Elsę“ veikėjai Florensei aštuoniasdešimt ketveri, ji gyvena „Vyšnių sodo“ senelių namuose. Pargriuvusi ji neįstengia atsikelt – ir laukdama, kol kas nors ateis jos išgelbėti, ima svarstyti: ar žavus naujas šių namų gyventojas yra iš tiesų tas, kas sakosi esąs? Jei taip, tai kodėl jis toks panašus į vyrą, kurį ji pažinojo, mirusį prieš šešiasdešimt metų? Atvykėlis pažadina jos prisiminimus, ir dvi geriausios draugės – Florensė ir Elsė ima baimintis, kad į dienos šviesą iškils didžiausia jų jaunystės paslaptis… 

Trys tiesos, kurias romano skaitytojai turi žinoti apie Elsę:

1. Ji yra geriausia mano draugė.

2. Ji visada tiksliai žino, ką pasakyti, kad pasijusčiau geriau.

3. Trečia tiesa… jai gali prireikti ilgesnio paaiškinimo.

Šis išmintingas ir poetiškas romanas gali pamokyti jus daugelio dalykų, bet svarbiausi yra šie trys: 

1. Žmogiškumas yra tai, kas jungia mus visus.

2. Mes visi esame vertingi: nesvarbu, ilgai ar trumpai gyvename, pasaulis yra kitoks, nes esame čia.

3. Net ir pats tyliausias gyvenimas gali turėti garsiausią atbalsį.

Šiandienės JAV ir Kinijos lenktynės dirbinio intelekto srityje

Kai-Fu Lee „DI supervalstybės. Kinija, Silicio slėnis ir naujoji pasaulio tvarka“. Vilnius: „Kitos knygos“, 2019 m.

Ilgai Jungtinės Amerikos Valstijos buvo laikomos technologinių inovacijų lyderėmis, įskaitant ir dirbtinio intelekto (DI) sritį. O Kinijos kompanijos, kuriančios didžiųjų technologinių žaidėjų – „Twitter“, „Facebook“ ar „Google“ – produkcijos atitikmenis, įgijo Silicio slėnio produkcijos kopijuotojų reputaciją. Tačiau situacija greitai keičiasi.

Lietuvių kalba pasirodžiusioje itin aktualioje knygoje „DI supervalstybės“ (leidykla „Kitos knygos“, 2019) dirbtinio intelekto ekspertas ir buvęs „Google China“ prezidentas dr. Kai-Fu Lee teigia, kad netrukus Kinija gali aplenkti Silicio slėnį DI srityje. Nuo to, kaip abi šalys bendradarbiaus DI srityje, reikšmingai priklausys pasaulio ekonomika ir valdymas.

Išsilavinimą JAV įgijęs dr. Kai-Fu Lee, puikiai išmanydamas ir Kinijos, ir JAV rinkas, knygoje ne tik suprantamai apžvelgia pasaulinės DI pažangos kryptis ir naujausius DI tyrėjų produktus bei paslaugas, bet ir analizuoja galimus artėjančių milžiniškų permainų žmonijos istorijoje scenarijus – kaip gyvensime kartu su DI.

Kai-Fu Lee rašo, kad precedento neturintis DI pritaikymas dramatiškas permainas atneš daug anksčiau, nei daugelis tikisi. Kaistant JAV bei Kinijos konkurencijai DI srityje, Lee ragina abi valstybes prisiimti atsakomybę, ateinančią kartu su didele technologine galia.

„Pranašystės tiek apie robotų viešpatavimą, tiek apie niekam nereikalingų bedarbių klasę smelkiasi į mūsų sąmonę, sukeldamos visa apimantį žmonių bejėgiškumo jausmą visagalių technologijų akivaizdoje. [S]varbiausias dirbtinio intelekto ateitį lemsiantis veiksnys bus žmonių veiksmai“, – rašo autorius. Kaip tinkamai nukreipti DI plėtrą?

Daug ekspertų jau dabar įsitikinę, kad DI padarys neigiamą įtaką didelei daliai darbo vietų. Lee prognozuoja milžinišką DI poveikį ne tik darbininkų, bet ir tarnautojų užimtumui. Autorius pateikia aiškią schemą, kokias profesijas labiausiai paveiks dirbtinis intelektas ir kada to tikėtis. Kokių profesijų atstovai daugiausia išloš iš DI? Kuo užsiimsime, kai DI dirbs už mus? Menais? Rūpyba? Skaitmenine vadyba? Ar visuotinės bazinės pajamos išspręstų šią problemą? Greičiausiai ne. Autorius įsitikinęs, kad vis tiek bus ką veikti ir darbas neišnyks.

Lee laikosi nuomonės, kad kai mus darbo rinkoje pakeis protaujančios mašinos, galėsime nebebūti ekonomiką varančio mechanizmo sraigteliais. Jis prognozuoja, kad, išsivadavę nuo mechaniškų užsiėmimų, rūpybą, paslaugas bendruomenei ir asmenybės tobulėjimą vertinsime kaip darbą dėl bendro visuomeninio projekto – kurti žmogiškesnę visuomenę. Tegul mašinos daro tai, ką gali jos, o žmonės darys tik tai, ko niekada nepadarys mašinos. Po sunkios ligos pasveikęs ir daug ką iš naujo permąstęs autorius įsitikinęs, kad būtent tokie darbai yra prasmingiausi ir jis bus nepakeičiami.

Knyga atskleidžia, kaip DI pakeis pasaulį ir kokios naudos iš jo galime gauti kiekvienas (-a) iš mūsų. Ji skirta kiekvienam, kam rūpi sužinoti, kokią įtaką dabartinis technologinis progresas padarys mūsų kasdienybei ir kokios naudos iš to gausime. Tai šviežia ir aktuali informacija norintiems žinoti, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje. Originalo kalba knyga pasirodė 2018 m.

Kai-Fu Lee (gim. 1961) – investicijomis į naujausias technologijas užsiimančios bendrovės „Sinovation Ventures“, veikiančios Pekine, Šanchajuje, Šendžene, Sietle ir Silicio slėnyje įkūrėjas, dirbtinio intelekto tyrinėjimų ir plėtros srityje dirba daugiau kaip trisdešimt metų. Dabar remia ir padeda kurti naujus startuolius. Prieš įkurdamas investicinį fondą „Sinovation Ventures“, Lee buvo „Google China“ prezidentu. Dar anksčiau ėjo vadovaujamas pareigas „Microsoft“, „SGI“ ir „Apple“ kompanijose. Yra įkūręs tyrimų centrą „Microsoft Research Asia“, laikomą viena iš pažangiausių kompiuterių laboratorijų. Dr. Kai-Fu Lee – ir dešimties JAV patentuotų išradimų autorius. Gimė Taibėjuje, Taivane. 

Knyga, kurią parašyti įkvėpė meilė operai ir Italijai

Lucinda Riley „Mergina iš Italijos“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m.  Iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė. Viršelio dailininkė – Asta Puikienė.

Rašytoja Lucinda Riley (Liusinda Raili) Lietuvos skaitytojams geriausiai pažįstama kaip romanų ciklo „Septynios seserys“ autorė. Kol autorė rašo šeštąją šio ciklo istoriją, leidykla „Tyto alba“ pristato jos romaną apie operą ir meilę – „Mergina iš Italijos“ (vert. Kristina Miliūnienė). Tai lyg aistringa operos arija skambanti istorija apie kuklią mergaitę iš Neapolio, dėl savo talento patyrusią išdavystę, aistrą ir šlovę. 

Rozana Meniči pirmą kartą įžymųjį gražuolį Robertą Rosinį sutiko būdama vienuolikos. Jaunas tenoras Neapolyje – tikra žvaigždė, moterų numylėtinis. Iš drovios mergaitės, susiruošusios dainuoti šeimos šventėje, jis nesitikėjo išgirsti nieko ypatingo. Tačiau vos tik išgirdęs Rozanos balsą jis nebegalėjo daugiau galvoti apie nieką – toks nuostabus ir išskirtinis jis buvo. Po šešerių metų Robertas ir Rozana vėl susitinka Londono operoje ir supranta, kad jų likimai amžiams sujungti. 

Sujungti ne tik jų talentų, jų nepakartojamų balsų ir meilės operai, bet ir aistros vienas kitam. Jausmo, kuris degina ne tik juos, bet ir visus, kas priartėja prie įsimylėjėlių, – taigi ir Rozanos sesers Karlotos, brolio Niko ir kitų gyvenimus. Aistringa meilė virsta apsėdimu… Bet Rozana ima suprasti, kad jų sąjungą persekioja praeities įvykiai, kurių nei pakeisti, nei išvengti neįmanoma. Ir kad jai teks gyventi nuolat blaškantis tarp nenugalimos aistros Robertui ir neįveikiamo noro atkeršyti jam už viską, ką jis yra padaręs. 

L. Riley knygos išverstos į 35 kalbas, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, jos nuolat yra „Sunday Times“ ir „New York Times“ bestselerių sąrašuose. Lietuvoje įtaigių, romantiškų knygų autorė išpopuliarėjo 2012 metais, kai buvo išleistas jos romanas „Orchidėjų namai“. Kviečiame paskaityti interviu su L. Riley ir susipažinti su ką tik lietuviškai pasirodžiusiu jos romanu „Mergina iš Italijos“. 

Kaip išlikti savimi išprotėjusiame pasaulyje

Christopheʼas André „Trijų minučių meditacija“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Iš prancūzų kalbos vertė Lolija Spurgienė. Meninė redaktorė – Asta Puikienė.

Pragariškas tempas, panikos priepuoliai, nedarbas... Pasaulis, atrodo, darosi vis sudėtingesnis. Į klausimą, kaip nepasimesti, prancūzų psichologas ir psichiatras Christopheʼas André turi išbandytą patarimą – praktikuoti sąmoningumo meditaciją.

Tai būsena dabarties akimirkoje. Reguliariai meditaciją praktikuojantis žmogus į problemas reaguoja ramiau ir su didesniu įžvalgumu, pastebi prancūzų meditacijos žvaigžde vadinamas Ch. André. Prancūzijoje jis vienas pirmųjų psichoterapijoje ėmė taikyti nuo religijos atsietą meditaciją, o šiandien šią praktiką gydytojai vis dažniau rekomenduoja pacientams. 

Populiarių knygų autorius Ch. André puikiai žinomas ir Lietuvos skaitytojams. Lietuviškai išleistos jo knygos „Netobuli, laisvi ir laimingi“, „Tik nepamiršk būti laimingas“, „Ramybė“, o neseniai pasirodė „Trijų minučių meditacija“. Ši knyga – jumis nuoširdžiai besirūpinančio profesionalo pamokymai, kaip medituoti. Knygoje – 40

tekstų, kurie suteiks įkvėpimo žvelgti į save ir pasaulį su meile, ir pratimai, kuriuos galėsite atlikti kasdien. 

Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje užgimusi kamikadzių taktika

Rikihei Inoguchi, Tadashi Nakajima, Roger Pineau „Dieviškasis vėjas. Japonų kamikadzės per Antrąjį pasaulinį karą“. Vilnius: „Briedis“, 2019 m. Vertė Norbertas Venckevičius. 

Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje užgimusi kamikadzių taktika dažnai vertinama kaip neturinti precedento karybos istorijoje. Šimtai jaunų pilotų stodavo į suburtus specialiųjų atakų padalinius, išeidavo trumpą parengties kursą ir skrisdavo vykdyti užduoties, iš kurios nebūdavo įmanoma grįžti. Jie taranuodavo amerikiečių lėktuvnešius, kreiserius ir minininkus, buvo įsitikinę, kad šlovingai žūva už savo Imperatorių ir Amžinąją Rytų imperiją. Kokios priežastys sąlygojo kamikadzių fenomeno atsiradimą? 

Apie tai knygoje „Dieviškasis vėjas“ pasakoja Japonijos jūrų laivyno aviacijos karininkai Rikihei Inogučis ir Tadašis Nakadžima. 

Autoriai, nors ir neteisina kamikadzių taktikos, bando paaiškinti, kaip ir kodėl Japonijos karinio jūrų laivyno vadovybė pasiryžo šiam žingsniui. Tai buvo ne spontaniška reakcija į vis augantį amerikiečių techninį ir kiekybinį pranašumą, bet ilgai svarstytas, įnirtinguose ginčuose gimęs sprendimas. Kamikadzių taktika priimta ir pasitelkta kaip kraštutinė priemonė. Tai buvo be galo sunkus žingsnis tiek jos šalininkams, tiek priešininkams. Šiai taktikai pagrįsti ieškota idėjų vadinamojoje „japonų dvasioje“: ištikimybės ir pasiaukojimo idealuose, šalies istorijoje. 

R. Inogučis ir T. Nakadžima dalijasi prisiminimais apie pirmųjų savanorių mirtininkų verbavimą, jų nuotaiką, tikėjimą ir gyvenimo sąlygas. Skaitydami knygą sužinosite apie kamikadzių veiksmų rezultatus ir padarytą žalą priešo laivynui. Čia nutapytas išraiškingas kamikadzių tėvu vadinamo viceadmirolo T. Onišio, nusprendusio nusižudyti po Japonijos kapituliavimo, portretas, pateikiami paskutiniai mirtininkų laiškai artimiesiems. 

Nemažai dėmesio skiriama techniniam mirtininkų atakų aprašymui: kaip artėta prie taikinių, kaip buvo pasirenkamas tinkamas atakos taškas, kokiu kampu pikiruota, kaip buvo elgiamasi, jei prie tikslo artėjantys kamikadzės susidurdavo su priešų naikintuvais. Knygoje aprašomi ir japonų sukurti žmogaus pilotuojami sviediniai „Ohka“, – toks pat savižudiškas ginklas, kaip ir kamikadzių lėktuvai „Zero“.

Be japonų autorių R. Inogučio ir T. Nakadžimos, prie knygos rengimo prisidėjo JAV karinių jūrų pajėgų kapitonas Rogeris Pineau. Jis parengė tekstus leidybai ir parašė daugelį komentarų.

Karo chirurgo atsiminimai

Peter Bamm „Nematoma vėliava. Vokiečių chirurgas Rytų fronte“. Vilnius: „Briedis“, 2019 m. Vertė Daiva Bičev.

Ši knyga skiriasi nuo daugelio Antrojo pasaulinio karo veteranų atsiminimų tuo, kad ją parašė Vermachto chirurgas, Pirmojo pasaulinio karo veteranas Peteris Bammas, kurio tikroji pavardė Curtas Emmrichas.

Karas – tai ne tik abstraktūs mūšiai, pergalingos datos ir kariuomenių judėjimas, bet ir kruvinos žaizdos, sumaitoti kūnai, nutrauktos galūnės. Karas – ne tik staigi, didvyriška žūtis susirėmus su priešu, bet ir skausmas, gangrena, mirtinos komplikacijos nuo sužeidimų, ilga agonija ligoninės lovoje. 

Prieškariu autorius – ne tik gydytojas, bet ir žinomas žurnalistas – nebuvo nacių režimo šalininkas. Norėdamas išvengti persekiojimo, P. Bammas pats pasiprašė į kariuomenę ir fronte liko ištikimas Hipokrato priesaikai. Tarnaudamas karo veiksmų zonoje šis gydytojas teikė pagalbą sužeistiesiems pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis: spiginant žiemos šalčiui ir kepinant vasaros saulei, priešakinėse pozicijose ir skubiai įrengtose pafrontės operacinėse.

P. Bammas aprašo gydymo ir slaugos metodus, pasidalija įsimintiniausiais jo praktikos atvejais, nuolat pabrėžia, kad nuo kariuomenės gydytojų sprendimų dažnai priklausė sužeistųjų gyvybės ir mirties klausimas. Šiame „nematomame fronte“ būta didelių laimėjimų ir skaudžių nusivylimų, nenuilstamai plušusių medikų pergalių ir klaidų, improvizacijos ieškant efektyvesnių gydymo būdų, naujų atradimų. 

Nepaisant to, kad autoriui teko išgyventi tikrą karo košmarą, ši knyga kupina žmogiškos užuojautos, rūpesčio sužeistaisiais, nesvarbu, saviškiai jie ar priešai. Knygoje justi puikus P. Bammo išsilavinimas ir neįtikėtinai platus akiratis. „Nematoma vėliava“ – tai ne tik pasakojimas apie sunkią karo medikų tarnybą, bet ir paminklas humanizmui, žmogiškiems santykiams. 

Pokariu P. Bammas pelnė garbingų apdovanojimų už literatūrinę ir medicininę veiklą, savo tėvynėje vedė radijo ir televizijos laidas. Vokietijoje knyga „Nematoma vėliava“ parduota 150 tūkst. egzempliorių tiražu, buvo išversta į kitas kalbas.

Apie alergijas aiškiai, patikimai ir be mitų

Prof. Rūta Dubakienė „Alergija. Priežastys, simptomai, gydymas“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Knygos dailininkė – Asta Puikienė.

Kodėl beržo žiedadulkėms alergiškas žmogus gali būti jautrus ir įvairiems maisto produktams? Kodėl svečiose šalyse reikia labai atsargiai ragauti egzotinių vaisių? Ką daryti, jei įgėlė bitė ar širšė? Daugybę vertingų patarimų surasite knygoje „Alergija. Priežastys, simptomai, gydymas“. 

Tai pirmasis išsamus lietuviškas leidinys apie bene labiausiai varginančius sutrikimus – alergijas ir alergines ligas. Knygoje pateikiamos ne tik bendrosios žinios, kodėl šios būklės ir ligos kamuoja tiek daug žmonių, ne tik aptariamos jų priežastys, bet apibūdinama ir raiška, išsamiai vardijami diagnostiniai tyrimai ir patariama, kaip gydyti ar kontroliuoti kiekvieną būklę. 

Knyga labai pravarti ne tik alergijų varginamiems asmenims – joje daug naudingos informacijos ras ir medicinos studentai, ir šeimos gydytojai. Knygoje gausu praktinių pavyzdžių iš ilgametės autorės patirties. 

Rūta Dubakienė – keturiasdešimt metų praktikuojanti aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, daugelio tarptautinių alergologų organizacijų narė. Profesorė – Lietuvos valstybinės mokslo premijos bei LMA ir ŠMM mokslo populiarinimo premijų laureatė. Ji ir pirmojo lietuviško vadovėlio „Alergologija“ autorė, publikavo daugiau nei 600 straipsnių, įkūrė pirmąją internetinę alergologijos svetainę „Alergija, astma, imunologija“ ir tinklaraštį „Alergijos ekspertas“, vadovauja UAB „Perspektyvos“ alergologijos klinikoms.