Pasivaikščiojimas palaimintojo Teofiliaus Matulionio batais. Vilmanto Raupelio nuotr. / Kauno diena.lt

Anuo metu gandas apie Jėzų pasiekė tetrarcho Erodo ausis, ir jis savo tarnams pareiškė: „Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos“. 
     Mat Erodas buvo įsakęs suimti Joną, sukaustyti ir įmesti į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados. Nes Jonas jam sakė: „Tau nevalia jos turėti“. Taigi Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo liaudies, kuri laikė jį pranašu. 
     Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams, ir taip patiko Erodui, kad jis su priesaika pažadėjo duoti jai, ko tik ji prašysianti. O ši, savo motinos primokyta, paprašė: „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą“. Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir dėl svečių liepė duoti. Jis pasiuntė įsakymą nukirsti kalėjime Jonui galvą. Galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai. 
     Tuomet Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir davė žinią Jėzui. 

Skaitiniai E1 (247)

Kun 25, 1. 8–17: Jubiliejiniais metais visi tesugrįžta prie savo buvusios žemės

Ps 67, 2–3. 5. 7–8. P.: O Dieve, tave tegarbina tautos, tešlovina visos tautelės.


Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

Natūralu, kad garsas apie Jėzų sklinda, kad prasiskverbia ir pro pačias akliniausias rūmų sienas. Net ir Erodas išgirsta apie Jėzų. Tiesa, jam ima asocijuotis, kad tai – Jonas Krikštytojas. Tas keistokas pranašas, nemokėjęs patylėti... Žemiško valdovo galia... Atrodo, Erodas turi būti laimėtojas. Kitoks jis, be abejo, ir nemokėjo būti... Jono Krikštytojo galva paprasčiausiai jau dubenyje. Laimėtojas, kuris išsigąsta?

Skamba keistai, tačiau tam tikra prasme ir patraukliai. Anuo metu Jono Krikštytojo misija baigėsi. Tačiau šiandien ji tęsiasi. Tik šįkart rodyti į Jėzų jau turime mes. Taip, mes turime būti šių dienų jonais krikštytojais. Juk iš tiesų būti keistuoliais pasauliui ir jo galingiesiems – šių laikų krikščionio misija.

Tad apsivilkime Dievo valios jungu, nuolat skanaukime jo žodį, susijuoskime strėnas vilties diržu ir skelbkime Tą, kuris išgelbsti ir išvaduoja. Skelbkime, patys mažėdami, būdami nepopuliarūs, tačiau leisdami Jam augti.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai