Dimitris Vetsikas / Pixabay nuotr.

 Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 
    „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę! 
    Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės. Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“. 
    „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad, kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie! 
    Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“. 
    Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“ 
    Viešpats atsakė: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visos nuosavybės. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: 'Mano šeimininkas neskuba grįžti', ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Šeimininkas jį žiauriai nubaus, ir jam teks neištikimųjų likimas. 
    Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino šeimininko valios, kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.

Skaitiniai ABC (587)

Išm 18, 6–9: Nubausdamas priešus, o mus pasišaukęs, išaukštinai tautą

Ps 33, 1. 12. 18–19. 20. 22. P.: Laiminga tauta, kuri išrinkta būti Viešpaties nuosavybe.

Žyd 11, 1–2. 8–19: Laikė miesto, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas


Komentaro autorius - kun. Algirdas Kanapka

Jėzus drąsina Jam ištikimus mokinius, nes ketina kalbėti ne apie maldos praktikas, bet apie konkrečius dalykus, apie gėrybių tvarkymą, todėl gali kilti baimė suklysti, ypač kai perkama ir parduodama.

Jėzaus raginimas primena, kad mokinio gyvenimas – tai laikas, kai turimos gėrybės, jeigu jomis nesidalinama, ima prarasti vertę, todėl jas saugoti ateičiai nėra prasmės. Tai raginimas pasitikėti ne turimais turtais, bet Dievu, tampant Jo gailestingumo bendradarbiu. Todėl išparduoti ir išdalyti – tai ne vienkartinis veiksmas, bet nuolatinis nusiteikimas dalintis tuo, ką esame gavę iš Viešpaties. Tai – pripažinimo, kad viską iš Jo esame gavę, džiaugsminga išraiška.

Išparduoti ir išdalyti – tai ne vienkartinis veiksmas, bet nuolatinis nusiteikimas dalintis tuo, ką esame gavę iš Viešpaties. 

Viešpats ateina pas mus gyvenimo naktyje netikėtai, tarsi vagis, vargšo išvaizda ir prašo mūsų patarnavimų. Todėl, radęs mus pasiruošusius, apdovanoja savo laimės džiaugsmu.

Namuose visi esame tarnai – nėra šeimininkų. Visi pasirengę tarnauti. Sujuostos strėnos ir uždegti žiburiai – pastovus Jėzaus mokinio pasirengimas atsiliepti tam, kuris jo paprašys to gėrio, kurį turi, nes tai vienintelis būdas tą gėrį padėti saugiai. Taip pat ir mūsų sugebėjimai, protas – visa prapuola, jei nepanaudojame nesavanaudiškai meilei.

Mokiniai yra tarnai, nes jų Mokytojas yra tarnas – radęs budinčius mokinius pats jiems patarnaus prie stalo. Jau šiandien Jis mums tarnauja atsiliepdamas į mūsų maldas; apdovanodamas savo ramybe, kai darbuojamės Jo valioje; maitindamas savo Kūnu.

Deja, kai žmogus nustoja laukęs Viešpaties, tuomet pamiršta esąs tarnas, pasijaučia padėties ir kitų žmonių šeimininku ir nei ieško, nei vykdo Dievo valios – ima tvarkytis valdomas savo puikybės ir egoizmo.

Bet ir jam pasisekė, nes mūsų Viešpats yra tas šeimininkas, kuris nori, kad Jį vadintume Tėvu. Jis yra tas vienintelis Tėvas, kuris neskuba bausti, nes Jo gailestingumas beribis ir Jo kantrybė neišmatuojama. Todėl, sutikus tokius žmones, reikia ir su jais, kaip su vargšais, dalintis Jėzaus nesavanaudiška meile, švelnumu ir gerumu.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai