Centrinės projektų valdymo agentūros nuotrauka

Sluoksnis po sluoksnio atveriami Vilniaus Bernardinų ansamblio lobiai – užbaigtas jau trečiasis unikalaus ansamblio sutvarkymo etapas, kuriam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtas beveik 663 tūkst. eurų finansavimas.

Ypatingos reikšmės kūriniai

Viename gražiausių gotikos pastatų Lietuvoje – Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje – šio etapo metu iš nebūties prikelti ant vakarinės sienos ir skliaute esantys ypatingos reikšmės kūriniai. Virš pagrindinio įėjimo į bažnyčią restauruoti gotikiniai ornamentai ir užrašai žymi bažnyčios dekoravimo pradžią ir yra unikalūs vėlyvosios gotikos dailės kūriniai, nutapyti nežinomų XVI amžiaus dailininkų.

Spėjama, kad bažnyčios sienos pirmą kartą galėjo būti ištapytos tarp 1500 ir 1520 metų. Vienas pagrindinių užrašų ant šios sienos lotyniškai skelbia: „Jėzus Kristus, žydų karalius“. Būtent toks užrašas paprastai rašomas pradedant dekoruoti bažnyčią.

Skliaute virš vargonų atrasta ir restauruota barokinė freska, vaizduojanti Šv. Pranciškų tarp angelų. Ši freska žymi dar vieną puošybos etapą, kai bažnyčia XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje buvo gausiai dekoruota.

„Freskos siužetas, vaizduojantis Šv. Pranciškų angelų apsuptyje, yra unikalus. Europos sakralinėje tapyboje kito tokio nėra. Be to, freskoje pavaizduotas šventasis, kuriam skirta ši bažnyčia ir kurios globėjas jis yra“, – kuo išskirtinė ir svarbi ši įėjimą į bažnyčią vainikuojanti freska sako projekto restauravimo darbų vadovas, prof. Juozas Algirdas Pilipavičius.

Jis kartu su sūnumi, taip pat aukščiausios kategorijos restauratoriumi Daumantu Tomu Pilipavičiumi jau daugiau nei dešimtmetį restauruoja Bernardinų ansamblio sieninę ir lubų tapybą.

Pasak J. A. Pilipavičiaus, bažnyčios dekoras yra nepaprastai turtingas ir toks daugiasluoksnis, kad kai kuriose vietose sluoksniai dengia vienas kitą. Gotiką čia keitė renesansas, pastarąjį – barokas, vėliau buvo tarpinis klasicizmo laikotarpis, dabar bažnyčioje atsiveriantis nedideliais pilkos spalvos fragmentais.

„Restauruodami bažnyčią turėjome apsispręsti, ką ir kodėl eksponuojame. Visko atverti nebuvo tikslo, bet siekėme parodyti visus bažnyčios istorinio dekoravimo etapus ir jų raidą“, – pabrėžia restauratorius.

Evgenios Levin nuotrauka
Evgenios Levin nuotrauka
Evgenios Levin nuotrauka

Erdvės parapijiečiams ir piligrimams

Atradimų netrūko ir atliekant vienuolyno paveldo tvarkybos darbus. Pirmojo aukšto procesijų koridoriaus skliaute, šalia įėjimo į vidinį vienuolyno kiemelį, atrastas ir restauruotas XVII a. tapybos fragmentas, vaizduojantis vandens versmės šulinį ir fontaną, kurių simboliai siejami su gyvybe, krikštu. Koridoriuje rasta ir daugiau išlikusios XVII–XVIII a. sienų tapybos, kuri bus konservuojama ir restauruojama ateityje.

Vidiniame vienuolyno kiemelyje restauruoti dviejų sienų kontraforsai, taip pat visai sunykę dviejų langų angokraščiai, kurių vienas – gotikos, kitas – baroko laikotarpio, atspindintys vienuolyno architektūrinės raidos etapus. Viduje vienuolyno erdvės atvertos ir pritaikytos kultūrinei, edukacinei ir piligrimų veiklai. Jose bus rengiamos chorų repeticijos, parodos, konferencijos, kūrybos vakarai ir kiti kultūriniai renginiai, buriantys parapijos bendruomenę. Čia veikia Bernardinų bendruomenės veiklų centras, įkurtas ir piligrimų centras.

Vienuolyno celės, kuriose anksčiau gyveno broliai pranciškonai, restauruotos ir pritaikytos apsistoti piligrimams. Jose, nesiliečiant prie sienų, sumontuotos modernios sanitarinių mazgų dėžės, kurios bet kuriuo momentu gali būti nesunkiai išmontuotos. Tokiu pat principu sanitariniai mazgai neįgaliesiems įrengti ir buvusiame procesijų koridoriuje vienuolyno pirmajame aukšte.

Nuo stogo iki meno kūrinių

Didingas Vilniaus Bernardinų ansamblis, kuriame sovietmečiu veikė Dailės institutas, o bažnyčia buvo paversta sandėliu, ES lėšomis atkuriamas ir tvarkomas nuo 2006 metų. Darbai pirmiausia buvo pradėti nuo išorės konstrukcijų sutvarkymo, kad sukūrus tinkamą mikroklimatą būtų galima atverti ir restauruoti gausius meno kūrinius. Iš pradžių, finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis, buvo rekonstruoti ir apšiltinti bažnyčios stogas, administracinių patalpų stogas, įrengtos ekspozicijų patalpos ir apžvalgos takai bažnyčios palėpėje, rekonstruoti centriniai vartai, vidinio kiemelio grindinys, taip pat rūsys.

Antrojo tvarkymo etapo metu buvo atkurtas bažnyčios skliautų dekoras ir restauruota savo dydžiu visoje Europoje išsiskirianti gotikinė šiaurinės bažnyčios sienos freska, vaizduojanti šv. Pranciškaus gyvenimo epizodus bei net 18 metrų aukščio šv. Kristoforo figūrą. Taip pat buvo atlikti koplyčių, varpinės, oficinos ir kitų ansamblio pastatų ar jų fragmentų rekonstrukcijos ir restauravimo darbai.

Centrinės projektų valdymo agentūros informacija