Režisierius, lietuvių kino dokumentininkas Gediminas Skvarnavičius (1933–2019). Nuotrauka iš Juozo Matonio feisbuko paskyros

Rugpjūčio 17 d., šeštadienį, netekome režisieriaus, kino dokumentininko, vieno žymiausių laikotarpio filmų kūrėjų Gedimino Skvarnavičiaus. Režisieriui buvo 86-eri. Liūdna žinia savo feisbuko paskyroje pasidalijo Lietuvos dokumentinio kino ir televizijos operatorius, režisierius, prodiuseris Juozas Matonis.

Socialiniame tinkle jis rašo: „Netekome kino režisieriaus Gedimino Skvarnavičiaus (1933–2019). Jau kelios kartos Lietuvos kino profesionalų bei žiūrovų su nuostaba ir susižavėjimu žiūri G. Skvarnavičiaus „kino feljetonus“ – unikalius trumpus filmus, iš peties pliekiančius sovietmečio ydas. Dar ir dar kartą įsitikiname: Gediminas Skvarnavičius – bene vienintelis, išdrįsdavęs į tų laikų gyvenimą pažvelgti su ironija ir net sarkazmu. Tam nepakanka vien talento, profesionalumo, reikia ir paprasčiausios žmogiškosios drąsos.

Ne vien savo „kino feljetonais“ išliks kūrėjas lietuviškosios dokumentikos istorijoje. Per keturiasdešimt darbo metų kine G. Skvarnavičius rašė scenarijus ne tik savo, bet ir žinomų savo kolegų – Algirdo Dausos, Viktoro Starošo, Rimtauto Šilinio – filmams, režisavo apie penkiasdešimt savųjų. Karta po kartos žavisi jo filmais „Džokonda IV aukšte“ (1977), „Ko ašaroja Medėja“ (1979), „Būkit sveiki, ufonautai“ (1979), „Kiek kainuoja svaras mandagumo, don Migeli de Servantesai“ (1980), „Geležinės kaukės galas“ (1984), „Duobė“ (1987), „Vinis“ (1987), „Viešumas“ (1988), „Tarp lygių lygūs ir laisvi“ (1988) ir daugeliu kitų.

G. Skvarnavičius visada ieškojo išraiškingos formos, papildydavo savo filmus tautosaka, vaidybos elementais, žaismingai pritaikydavo muziką. Gediminas Skvarnavičius buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.“