Pixabay.com nuotrauka

Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus privertęs nutilti sadukiejus, susirinko draugėn, ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė: "Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?" 
    Jėzus jam atsakė: "Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis - panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai". 

Skaitiniai E1 (294)

Rut 1, 1. 3–6. 14b–16. 22: Noemė su savo marčia moabite Ruta išėjo ir grįžo Betliejun

Ps 146, 5–6. 7. 8–9a. 9bc–10. P.: Mano siela, Viešpatį garbink!


Komentaro autorius – kun. Gintaras Blužas OFS

„Klausykis, Izraeli! VIEŠPATS yra mūsų Dievas, vien tik VIEŠPATS. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi. Prisirišk juos kaip ženklą ant rankos. Tebūna jie kaip žymė tau ant kaktos. Užrašyk juos ant durų staktų savo namuose ir ant vartų“ (Įst 6, 4–9).

Šios eilutės yra viso Įstatymo širdis. Jėzus pakartoja tai, ką visi žydai mokėjo atmintinai.

Tačiau Jis dar priduria: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (šito Įstatymo mokytojas neklausė) ir sako, kad šis įsakymas yra panašus, t. y. toks pat kaip ir visų puikiai žinomas pirmasis. „Jei kas sakytų: ‚Aš myliu Dievą‘, o savo brolio nekęstų, – tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato“ (1 Jn 4,20).

Tačiau ką reiškia „mylėti savo artimą, kaip save patį“?

Madinga šiandien teigti, kad pirma reikia mylėti save, idant paskui galėtum mylėti artimą. O pagal Bibliją yra ne taip: mylėti artimą, kad mylėčiau save, kad būčiau savimi. Mylėdamas savo artimą, t. y. būdamas dovana kitam žmogui, iš tiesų mylėsiu save patį, nes taip išsiskleis ir išsipildys mano gyvenimas. Taip aš gyju nuo egoizmo, kuris daro iš manęs Dievo atvaizdo karikatūrą.

„Atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“ (Lk 6, 37b.38).

Nė vienas nesame sukurti sau. Žmogus visavertiškai gyvena ir yra laimingas tik tuomet, kai tampa dovana kitiems. Sukurti esame tokie. Pagal Dievo paveikslą, kuris pirmas mus pamilo (plg. 1 Jn 4, 19).

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai