Cathopic.com nuotrauka

Praėjo metai po Pensilvanijos ataskaitos apie dvasininkų seksualiai išnaudotus vaikus ir paauglius šioje JAV valstijoje, skaičiusius sukrėtusi pateiktais skaičiais ir detalėmis. Nors apie seksualinio išnaudojimo krizę Katalikų Bažnyčioje žiniasklaida daug rašo jau ne vienus metus, viešojoje erdvėje gajūs ir tikrovę iškraipantys mitai. Juos aptaria Šv. Klaros ir Stanfordo universitetų JAV profesorius, psichologas THOMAS PLANTE, tiriantis šią temą kelis dešimtmečius. Mokslininkas naudoja amerikiečių surinktus duomenis, tačiau jo apibendrinimai peržengia vienos bendruomenės ribas. 

Pasak jo, tragiška, kad viešumoje cirkuliuoja tiek daug neteisingos informacijos apie nusikaltusius dvasininkus ir nepilnametes jų aukas: „Vaikų saugumo neužtikrinsime, jei vadovausime mitais ir neteisinga informacija. Mums reikia patikimų duomenų, geriausių praktikų, apgalvotų strategijų.“

Profesoriaus teigimu, be geresnės komunikacijos, krizei įveikti būtinas ir vyskupų atskaitingumas, kurio reikalauti gali tik Vatikanas, ir ekspertų įtraukimas į sprendimų priėmimą: „Audringoje jūroje bandome nuplukdyti šį laivą į uostą. Tam reikia geriausios komandos, nesvarbu, ar jos nariai turi kunigo apykaklę ar ne. Visų tikslas vienas – apsaugoti vaikus Bažnyčioje ir už jos ribų.“

Prof. Thomas Plante. Šv. Klaros universiteto nuotrauka.

Mitas nr. 1 – Seksualinis išnaudojimas labiau paplitęs tarp katalikų kunigų nei kitose vyrų grupėse

Nėra įrodymų, kad katalikų kunigai seksualiai išnaudoja vaikus ar paauglius dažniau nei kitos vyrų grupės – tiek religingos, tiek nereligingos. Iš tiesų tarp kunigų išnaudotojų procentas gali būti mažesnis nei visų vyrų visuomenėje mastu ar tarp valstybinių mokyklų mokytojų.

Kaip rašoma 2004 m. Johno Jay kriminologijos universiteto publikacijoje, XX a. antroje pusėje JAV 4 proc. katalikų kunigų buvo apkaltinti dėl seksualinio vaikų išnaudojimo pagrįstai. Panašius rezultatus pateikia kitų religinių bendruomenių šiuo klausimu tyrimai. Mokslininkų teigimu, apie 6 proc. valstybinėse mokyklose dirbančių pedagogų buvo pagrįstai apkaltinti nepilnamečių išnaudojimu. Pagal Amerikos psichiatrų asociacijos 2013 m. žinyną, 3–5 proc. JAV vyrų atitinka pedofilijos diagnozės kriterijus.

Mitas nr. 2 – Seksualinis išnaudojimas Bažnyčioje šiandien paplitęs taip pat kaip XX a. antroje pusėje

Dėl didelio žiniasklaidos dėmesio šiai temai gali susidaryti toks įspūdis, tačiau skaičiai byloja ką kita. Didžioji dalis žinomų nusikaltimų įvykdyti iki 9 dešimtmečio vidurio. Nuo 2002 m., kai Katalikų Bažnyčia JAV įgyvendino reformas pagal vadinamąją Dalaso chartiją, atvejų skaičius sumažėjo iki tuzino per metus, pastaruosius penkerius metus – iki vieno atvejo per metus. Palyginimui – aštuntajame dešimtmetyje tokių atvejų vidutiniškai būdavo apie 660 per metus.

Mitas nr. 3 – Kunigai nusikaltėliai išnaudoja po šimtus vaikų

Didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė nusikaltėliai, išnaudoję daug vaikų. Pavyzdžiui, kunigas Johnas Geoghanas, kurio vardas tapo žinomas dėl „The Boston Globe“ žurnalistų tyrimo, pasinaudojo 138 nepilnamečiais. Tačiau šis ir kiti plačiai nušviesti pavydžiai – anomalijos. Tikrovėje vienam nusikaltėliui vidutiniškai tenka viena auka.

Mitas nr. 4 – Pastaraisiais metais paviešintų išnaudojimo atvejų Bažnyčioje mažiau, nes praeina ne vienas dešimtmetis, kol auka praneša apie nusikaltimą

Pasak prof. Plante, anksčiau aukos nenoriai pranešdavo apie išnaudojimą, patirtą iš Bažnyčios klero ar kitų aukštesnio statuso žmonių (mokytojų, trenerių, gerbiamų giminaičių). XX a. antroje pusėje mažai kas būtų patikėjęs vaiko skundu dėl tokio svarbaus bendruomenės nario kaip kunigas. Be to, buvo manoma, kad seksualinio išnaudojimo aukomis tampa tik mergaitės. Maža to, teisėtvarkos pareigūnai ir sveikatos apsaugos specialistai nebuvo apmokyti atpažinti vaikų seksualinio išnaudojimo ženklus ir simptomus. Galiausiai, prabilusios aukos įprastai būdavo toliau viktimizuojamos – jomis netikėta ar kaltinta dėl to, kas atsitiko.

Dauguma šių barjerų XXI a. sumenko. Šiandien yra daugiau paskatų aukai pranešti apie nusikaltimą nei anksčiau. Kaip teigiama 2011 m. Johno Jay kriminologijos universiteto ataskaitoje, neturėtume tikėtis naujų seksualinio išnaudojimo krizės Bažnyčioje protrūkių po kelių dešimtmečių dėl nusikaltimų, padaromų šiuo metu.

Mitas nr. 5 – Vaikus išnaudoja homoseksualūs dvasininkai

Dažnai manoma, kad krizę Bažnyčioje sukėlė homoseksualūs dvasininkai dėl dviejų priežasčių. Pirma – 80 proc. klero aukų yra berniukai, kai bendrai visų išnaudotojų aukos dažniau būna mergaitės. Antra – tarp katalikų kunigų didesnis procentas (25–50 proc.) homoseksualios orientacijos vyrų nei apskritai visuomenėje (5–6 proc.).

Tačiau iš tyrimų žinoma, kad dauguma prieš vaikus ir paauglius nusikaltusių kunigų paprasčiausiai skriaudė tuos, prie kurių jie galėjo prieiti, kurių pasitikėjimą turėjo. Istoriškai susiklostė, kad kunigai dažniausiai reguliarų kontaktą turėdavo su berniukais – patarnautojais, berniukų mokyklų mokiniais, skautais, sporto komandų nariais.

„Homoseksualūs žmonės, tiek vyrai, tiek moterys, dažnai yra marginalizuojami ir kaltinami dėl dalykų, su kuriais neturi nieko bendra“, – teigia profesorius. Nėra įrodymų, kad seksualinė orientacija būtų seksualinio vaikų išnaudojimo rizikos faktorius. Homoseksualius vyrus pagal apibrėžimą traukia kiti vyrai, o ne berniukai.

Mitas nr. 6 – Kunigai išnaudoja vaikus dėl privalomo celibato

„Žmonėms gali nepatikti celibatas, tačiau jis tikrai nelemia pedofilijos“, – teigia amerikiečių profesorius. Celibate žmonės gali gyventi dėl skirtingų priežasčių, tokių kaip įžadai, tinkamo partnerio nebuvimas, konfliktiniai santykiai su partneriu, negalia ar asmeninis pasirinkimas, dėl to jie nepradeda geisti vaikų. Iššūkių dėl celibato patiriantys kunigai gali sulaužyti įžadus su kitais suaugusiaisiais, tačiau tai nepadidina rizikos seksualiai išnaudoti vaikus.

Be to, statistika rodo, kad dauguma naudojančių seksualinę prievartą prieš vaikus turi antras puses. „Dauguma išnaudotojų visuomenėje nėra dvasininkai. Tai vaikų tėvai, įtėviai, seneliai, vyresnieji broliai, dėdės, pusbroliai, kaimynai“, – pabrėžia mokslininkas.

Mitas nr. 7 – Dvasininkija seksualiai išnaudoja vaikus, nes tarp kunigų nėra moterų

Pagal statistiką, didesnė tikimybė, kad vaikai ar paaugliai bus seksualiai išnaudoti vyrų nei moterų. Esama nuomonės, kad Katalikų Bažnyčia turėtų teikti moterims kunigystės šventimus. Tačiau kunigėmis tapusios moterys nebūtinai sustabdytų kunigus vyrus nuo nusikalstamos veiklos.

Mitas nr. 8 – Visos aukos sako tiesą

Nors dauguma pranešančiųjų apie nusikaltimą tikrai yra aukos, ne kiekvienas pranešimas yra teisingas. Dalis aukų yra nuoširdžios, tačiau jos kenčia nuo įvairių psichopatologijų, dėl to tai, ką jos pasakoja, nėra tiesa. Kiti nukentėjusieji būna paveikti psichoterapeutų, advokatų, žiniasklaidos. Taigi reikalingas kruopštus kiekvieno atvejo tyrimas, net kai nusikaltimas įvyko seniai ir įrodymų rasti sunku.

Mitas nr. 9 – Vaikų išnaudotojai tapo kunigais, kad galėtų tuo užsiimti

Priešingai nuomonei, kad išnaudotojai tapo kunigais siekdami lengvo priėjimo prie vaikų, tyrimai rodo, kad stodami į seminariją dauguma jų neturėjo tokių intencijų.

Mitas nr. 10 – Katalikų Bažnyčia nieko nedaro, kad apsaugotų vaikus ir nubaustų nusikaltusius kunigus

JAV vyskupų konferencija 2002 m. priėmė vadinamąją Dalaso chartiją (dokumentas atnaujintas 2018 m.), įpareigojusią visas vyskupijas ir religines kongregacijas šalyje imtis tam tikrų veiksmų, susidūrus su seksualinio išnaudojimo atveju. Pavyzdžiui, pranešti apie visus kaltinimus dėl išnaudojimo pareigūnams, nepaisant nusikaltimo datos, įsteigti pasauliečių profesionalų tarybą atvejams peržiūrėti, pašalinti pagrįstai apkaltintus kunigus iš kunigystės iki gyvenimo galo ir t. t. 

Dėl vaikų saugumo prevencijos visada galima padaryti daugiau, pažymi mokslininkas, tačiau akivaizdu, kad gerosios vaikų apsaugos praktikos, kurių ėmėsi Bažnyčia, buvo veiksmingos, nes pagrįstų kaltinimų sumažėjo nuo 700 per metus prieš kelis dešimtmečius iki vieno pastaraisiais metais.

Parengta pagal prof. Thomaso Plante paskaitą jutubo platformoje ir straipsnį portale „Psychology Today“. Pastarajame rasite nuorodas į šaltinius anglų kalba, kuriais remiasi profesorius. Plačiau apie jo mokslinę ir akademinę veiklą skaitykite čia