Rugpjūčio 19-ąją dūmų ir smogo debesis San Paulo vidurdienį pavertė nakimi. Leandro Mota Twitter nuotr.

Rugpjūčio 19-ąją San Paulo metropolio diena virto naktimi. Sudrėkę dūmų ir pelenų debesys užtemdė saulę virš vieno svarbiausių Brazilijos ekonominės galios centrų. Jau daugiau nei pusę mėnesio dega Amazonijos miškai, tačiau tai nesudrebina pasaulio taip kaip Notre Dame katedros gaisras. Jei neprilygstamo grožio sakralus pastatas mums įkūnija tai, ką gražiausio sukūrė Vakarų civilizacija ir krikščioniškoji Europa, panašu, kad mažai ką reiškia skurdaus, beatodairiškai eikvojamo regiono problemos. Nepaisant to, kad Amazonija, „pasaulio plaučiai“, pagaminantys penktadalį deguonies, kuriuo kvėpuojame, saugo unikalią bioįvairovę ir yra daugybės vietos genčių namai. Didžiulėje teritorijoje gyvena apie 34 milijonai žmonių, iš kurių apie 3 milijonus sudaro čiabuviai, atstovaujantys daugiau nei 390 etninių grupių.

Šiandien Amazonija – tai ir milžiniškas migrantų koridorius, nusidriekiantis per keletą valstybių. Auganti urbanizacija ardo tradicinį šeimos modelį ir tampa socialinių problemų šaltiniu. Regione klesti korupcija, kolonializmas, narkotikų tinklas, paminamos pamatinės žmogaus teisės. Didžiulio masto ekologinės ir humanitarinės katastrofos akivaizdoje makabriškai skamba vokiečio kard. Walterio Brandmullerio retorinis klausimas: ką bendro ekologija, ekonomika ir politika turi su Bažnyčios misija? Brandmulleris – vienas svarbiausių popiežiaus Pranciškaus oponentų, tad ir Vyskupų sinodo, skirto Amazonijai, kritikų.

Peržengiantis europocentrizmą

Spalio 6–27 d. Vatikane vyksiantis pasaulio vyskupų susitikimas, pasak popiežiaus Pranciškaus, yra enciklikos „Laudato si“ vaikas, tai yra tęsia analizę ir kritiką socialinių reiškinių, kurie kyla dėl piktavališko elgesio su gamta ir utilitarinio požiūrio į žmogų.

Aktualių temų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, kaip sustabdyti katalikybės šiame regione nykimą. Kitas Sinodo parengiamojo dokumento kritikų, ispanų kilmės vyskupas emeritas Jose Luisas Azcona, ragina pirmiausia pripažinti faktą, kad Amazonija nebėra katalikiška. Sekmininkų judėjimų įsitvirtinimas regione kai kur siekia net 80 proc. „Daugelyje Amazonijos vyskupijų – bedugnė, skirianti tikėjimo išpažinimą, jo šventimą nuostabia liturgija ir socialinę, ekologinę, kultūrinę bei politinę tikrovę vis dar neužpildyta.“

Pasak vyskupo, dokumentas nutyli neįsivaizduojamo masto vaikų išnaudojimą net šeimose, paverčiant juos vergais ar pedofilijos aukomis. Arkivyskupas pasigenda aiškaus Bažnyčios rūpinimosi šiuo subjaurotu „Jėzaus veidu“.

EPA nuotrauka

Kai kurie autoriai baiminasi neopagonybės, imanentizmo, Jėzaus žinios ir primityvių genčių religingumo suvienodinimo. Kam tos kalbos apie „Motiną Žemę“?

Išties Sinodo darbinis dokumentas kalba apie įkultūrinimą, pastangas mokytis iš vietinių genčių, siekį geriau jas pažinti.

Amazonijos kultūroms būdingas stiprus bendruomenės jausmas, lygybė ir solidarumas. Dėl šios priežasties joms nepriimtinos jokios klerikalizmo apraiškos. 

Amazonijos kultūroms būdingas stiprus bendruomenės jausmas, lygybė ir solidarumas. Dėl šios priežasties joms nepriimtinos jokios klerikalizmo apraiškos. Todėl Sinodo parengiamasis dokumentas siūlo permąstyti idėją, kad visa jurisdikcijos galia (sakramentų, administracinė, teisminė) būtų neatsiejama nuo Kunigystės šventimų. Svarstoma būtinybė sukurti tokias tarnystės formas, kurios „veiksmingiau atsilieptų į Amazonijos genčių poreikius“, ypač skatinant vietos vyrų ir moterų pašaukimus.

Aiškiai pripažindamas, jog celibatas yra dovana Bažnyčiai, dokumentas siūlo išstudijuoti galimybę, kad labiausiai nutolusiuose regionuose kunigystės šventimus būtų galima suteikti genčių seniūnams, nusipelniusiems bendruomenės pagarbos ir pripažinimo, jeigu šie yra sukūrę tvirtą šeimą. Užuot palikus bendruomenę be Eucharistijos, gal derėtų permąstyti kandidatų atrankos kriterijus.

Amazonijos čiabuviai susitikime su popiežiumi Pranciškumi. Peru, 2018 m. sausio 19 d.

EPA nuotrauka

Kalbama apie būtinybę rasti būdų, kaip moteris įtraukti į ugdymą, katechizaciją, evangelizaciją bei sprendimų priėmimą bendruomenėse. Tačiau Sinodo organizatoriai jau pabrėžė, kad nebus diskutuojama apie moterų diakonystę. Kardinolas Lorenzo Baldisseri pakartojo popiežiaus žodžius, kad „šiuo klausimu nėra sutarimo“.

Nepanašu, kad Sinodas domėtųsi ir visuotiniu vedusiųjų vyrų kunigystės įtvirtinimu, kaip baiminasi kai kurie stebėtojai, įtardami net sąmokslą ir grasindami schizma. Dokumente kalbama apie išimtį, kurią popiežius gali suteikti vien šiam regionui, nepanaikindamas visuotinės celibato praktikos. Žinoma, vyskupai gali šio pasiūlymo popiežiui net nepateikti, o popiežius jo gali nepriimti.

Beje, Sinodo dokumentai atsisako termino „viri probati“ (išbandyti, patikimi vyrai), nes tai Europoje nukaltas darinys, o Amazonijoje žmonės nesupranta lotyniškai. Šis gestas – vienas iš žingsnių vis labiau išsilaisvinant iš Bažnyčios europocentrizmo. Ne veltui šiuo metu turime amerikietį popiežių. Kartu su juo turime progą pažvelgti į pasaulį iš kito žemyno perspektyvos. O ji – nenuobodi. Sinodas, skirtas Amazonijai, vis labiau atsiskleidžia kaip neatidėliotina būtinybė, turinti globalių pasekmių.

Kodėl šio Sinodo bijo politikai?

Ligi šiol dėmesio centre buvę vidiniai teologiniai ar sielovadiniai katalikų ginčai nublanksta prieš netikėtą politikų nerimą dėl artėjančio renginio. Naujai išrinktasis Brazilijos prezidentas Katalikų Bažnyčią vadina didžiausia savo administracijos prieše. Visos regiono vyriausybės neslepia susirūpinimo, kad teritorija, apimanti Boliviją, Braziliją, Kolumbiją, Ekvadorą, Peru, Venesuelą, Surinamį, Gvianą ir Prancūzijos Gvianą, pateks po pasaulio padidinamuoju stiklu. Ar tai reiškia, kad Amazonijos sinodas yra kur kas reikšmingesnis, nei mes, šiauriečiai europiečiai, būtume linkę manyti? Kodėl jo taip bijo net Ekscelencija Bolsonaras?

Pasirengimas Sinodui jau sukėlė įtampą tarp Brazilijos Katalikų Bažnyčios ir dešiniųjų populisto prezidento Jairo Bolsonaro, kuris mano, kad Bažnyčia paprasčiausiai ketina prastumti „leftistų darbotvarkę“. 

Pasirengimas Sinodui jau sukėlė įtampą tarp Brazilijos Katalikų Bažnyčios ir dešiniųjų populisto prezidento Jairo Bolsonaro, kuris mano, kad Bažnyčia paprasčiausiai ketina prastumti „leftistų darbotvarkę“. Nacionalinėje spaudoje pasirodė pranešimų, kuriuose karo ministerija Bažnyčią įvardina kaip „potencialų administracijos oponentą“ ir ketins „neutralizuoti“ Sinodo metu galimai pasigirsiančią kritiką.

Nacionalinio saugumo vadovas generolas Augusto Heleno išsakė „smarkų susirūpinimą“ dienraščiui O Esatdo de S. Paulo teigdamas, kad „jau seniai jaučiama stipri Katalikų Bažnyčios ir NVO įtaka Amazonijoje“, tad vyriausybės uždavinys yra „stiprinti Brazilijos suverenumą ir išvengti užsienio valstybių interesų įsigalėjimo regione“. Pranešama, kad įvairios ministerijos ketina stebėti Sinodo eigą, kaip ir Brazilijos ambasadą Vatikane bei Italijoje.

Brazilijos vyskupų konferencijos sekretorius vyskupas Leonardo Steineris įrašė trumpą vaizdo klipą, skirtą socialiniams tinklams, tikriausiai norėdamas atsiliepti į šiuos pareigūnų būgštavimus.

EPA nuotrauka

Sinodas Amazonijai yra „Bažnyčios šventimas, skirtas Bažnyčiai“. Apie tai savo interviu „La Stampa“ kalbėjo ir Pranciškus: „Mūsų Sinodas – neatidėliotinas. Tačiau, dėmesio – Sinodas nėra nei mokslininkų, nei politikų susirinkimas. Jis nėra parlamentas. Gimsta iš Bažnyčios ir turės evangelizacinę dimensiją.“

Brazilijoje nuolat kalbama apie „progresyvius dvasininkus“, „raudonuosius vyskupus“ arba „leftistus“ vienuolius ar vienuoles, siekiant diskredituoti katalikus, įsitraukusius į įvairius socialinio teisingumo judėjimus. Kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai visoje šalyje dirba su žemdirbiais, migrantais, čiabuvių grupėmis ir skurdžiausiai gyvenančiaisiais. Prie Vyskupų konferencijos veikia tokios komisijos kaip „Comissao Pastoral da terra“ ir „Indigenist Misionary Council“. Kai kurie aktyvistai įsitraukia į politiką, tačiau kiti veikia kaip nepartiniai.

Išties kunigai ir vienuoliai prieš pusšimtį metų įsteigė įtakingą kairiųjų Darbininkų partiją. Deja, dėl vėliau suvešėjusios sisteminės korupcijos organizacija prarado socialiniu teisingumu susirūpinusių katalikų palaikymą.

EPA nuotrauka

„Egzistuoja techninis-mokslinis, o ne ideologinis sutarimas, kad tropinių miškų įsisavinimas negali vykti taip pat kaip kitų zonų“, – teigia San Paulo universiteto Tikėjimo ir kultūros centro vadovas profesorius Francisco Borba Ribeiro Neto. „Žmogaus teisių pripažinimas ir gyventojų orumas, nepaisant jų socialinio statuso ir kilmės, yra visuotinai pasaulyje pripažintos demokratinio bendrabūvio ir taikos sąlygos. Panašu, kad Bolsonaro vyriausybė ideologiškai stoja į opoziciją su šiuo konsensusu“, – leidiniui „America“ sakė profesorius.

Kitas Sinodo rengėjas, kardinolas Claudio Hummes, išplatino pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad Bažnyčia sieks glaudžiai bendradarbiauti su visais, veikiančiais Amazonijoje, turėdama vienintelį interesą apsaugoti „mažiausiųjų teises“: „Bažnyčia nesiekia sukurti naujos Amazonijos. Jei kas nors mano priešingai, turime su juo pasikalbėti.“

„Atvyksta žmonių, organizacijų ir siekia įtvirtinti savo modelius, neatsiklausdami vietos gyventojų leidimo, neatsižvelgdami į jų ištakas ar tradicijas. Net ir Bažnyčia taip darė.“

Buvęs San Paulo arkivyskupas, artimas Jorge Mario Bergoglio bičiulis situaciją išmano. Šiuo metu Amazonijoje vykdomas kolonializmas. „Atvyksta žmonių, organizacijų ir siekia įtvirtinti savo modelius, neatsiklausdami vietos gyventojų leidimo, neatsižvelgdami į jų ištakas ar tradicijas. Net ir Bažnyčia taip darė“, – sakė Hummes. Pasako jo, pagrindinis Sinodo tikslas yra aiškus: rasti naujų kelių Bažnyčiai Amazonijoje. Tai apima ir Bažnyčios įsitraukimą į globalinį aplinkosaugos kontekstą, taip „išsaugant galimybę išsaugoti planetą“.

ig.okioni.com nuotr.

Beatodairiškas miškų naikinimas tik didėja, keldamas nerimą mokslininkams. Didžiulis kyšininkavimo skandalas, palietęs įvairias brazilų statybų bendroves, demaskavo aukščiausio rango pareigūnus daugiau nei dešimtyje Lotynų Amerikos ir Afrikos valstybių. Kompanijų vadovai šiuo metu yra Brazilijos kalėjimuose. Beveik visi buvę Peru prezidentai yra įkalinti arba jiems iškeltos kriminalinės korupcijos bylos. Balandžio mėnesį buvęs Peru prezidentas Alanas Garcia nusižudė po to, kai policija jo namuose padarė kratą.

EPA nuotrauka

Bolsonaras neigia problemos mastą, o mokslininkus kaltina sensacijų ieškojimu ar net sąmokslu prieš jį. „Didėja nusikalstamų tyčinių gaisrų sukėlimo atvejų. Juos sukelia žemių savininkai, siekiantys plėstis, užgrobdami čiabuvių teritorijas ir ekologinius rezervatus, – sakė Roque Paloschi, Poerto Valho arkivyskupas, tarnaujantis Rondonijos valstijoje, Amazonijos regione, labiausiai nukentėjusiame nuo gaisrų. – Žemvaldžių interesus palaiko dabartinė administracija, apsimetanti, kad nieko nevyksta.“

Kai Brazilijos nacionalinis erdvės tyrimų institutas, stebintis Amazonijos situaciją, pranešė apie nuolat augantį miškų naikinimą ypač nuo 2018 m. liepos, Bolsonaras apkaltino tuometinį instituto vadovą fiziką Ricardo Galvao „veikiant nevyriausybinių organizacijų labui“. Rugpjūtį Galvao buvo nušalintas nuo pareigų.

Kaip Bažnyčiai kalbėti apie viltį taip išnaudojamiems žmonėms? 

Kaip Bažnyčiai kalbėti apie viltį taip išnaudojamiems žmonėms? Toks yra tikrasis jai tenkantis iššūkis, pripažįsta vietos ganytojai. Bažnyčia, veikianti Amazonijos bendruomenėse, suprato, kad čia neįmanoma perkelti vakarietiško ekonominio modelio: „Ne vienas iš mūsų stengėmės įsijausti į katastrofiškos okupacijos aukų situaciją, ir mes daug ką supratome. Tai yra tikrasis Bažnyčios pranašiškos misijos džiunglėse pamatas.“

Po to, kai Lotynų Amerikos ir Karibų katalikų vyskupų tarybos paskelbė „pagalbos šauksmo“ pareiškimus dėl degančios Amazonijos, prie jų prisijungė ir Brazilijos, Meksikos bei Paragvajaus katalikų ganytojai. Bolivijos vyskupai pabrėžė, kad „pasirinkti veiksmai ir laikas nėra nei proporcingi, nei adekvatūs kilusios tragedijos mastui“. Jie ragina vyriausybę paskelbti nacionalinę katastrofą, pasitelkti tarptautinė pagalbą, o drauge siekti skaidrai ištirti šios katastrofos priežastis bei užkirsti jai kelią ateityje.

Tad ko Bažnyčia prašo iš politikų? Išardyti korupcijos tinklą. Prisiimti atsakomybę: „Apsaugoti Amazoniją, nes tai reiškia apsaugoti Žemę“, – sako Pranciškus.