Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 
   „Su dangaus karalyste bus panašiai, kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. 
Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. 
    Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. 
    Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' 
    Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.

Skaitiniai E1 (307)

1 Tes 4, 1–8: Tokia Dievo valia – jūsų šventėjimas

Ps 97, 1. 2b. 5–6. 10. 11–12. P.: Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty.


Evangelijos skaitinį komentuoja br. Arūnas Pranciškus Peškaitis OFM

Vėl budėti. Vėl reikalaujama budėti, nes pražiopsojus, nepasirūpinus alyva, vartai bus prieš nosį užtrenkti ir tas, kuris taip myli ir laukia visų mūsų, paprasčiausiai nepažins, nelaikys savais.

Kaip taip gali būti? Protestantų pamokslininkas, teologas R. Joyneris nepatikėjo tokio atstūmimo galutinumu ir savo knygose aprašo ir paikas mergaites išgyvenančias Dievo malonę – tiesa, jos kiek atitolintos nuo Viešpaties sosto šlovės, patiriančios savosios meilės skaistyklą...

Kad ir kaip ten būtų, man regis, tas Evangelijoje nuolatos kartojamas „budėkite“ yra pats tikriausias meilės ženklas – laukimo, budėjimo gali prašyti tik iš mylimojo(-osios) ir mylinčio (-os). Kitaip visi prašymai ir reikalavimai yra beprasmiai. Kitaip gali kartoti pamokymus apie būtinybę pasiimti alyvos atsargas – niekas neišgirs.

Kai nėra tos slėpiningos meilės jėgos, nėra ir liepsnos, nelieka tikros nemeluotos tamsos, ir aušra neišaušta. Visa skendi šešėliuose. Tai iš tų šešėlių karalystės į susitikimo džiaugsmą esame kviečiami. Gal nepalūšime laukdami ir laukdami jaunikio?

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai