EPA nuotrauka

Rugsėjo 4-osios vakarą popiežius Pranciškus atvyks į Mozambiko sostinę Maputo. Prasidės 31-oji šio pontifikato apaštališkoji kelionė, kurios metu popiežius taip pat aplankys Indijos vandenyno salas netoli rytinės Afrikos krantų – Madagaskarą ir Mauricijų.

Mozambikas, panašiai kaip beveik visos Afrikos šalys, tapo nepriklausoma valstybe dekolonizacijos proceso metu. Nuo XVI amžiaus Portugalijos valdyta teritorija 1975 m. tapo nepriklausomu Mozambiku. Nepriklausomos valstybės paskelbimas neatnešė lauktos gerovės, nes labai greitai, jau 1977 m., prasidėjo ilgas pilietinis karas tarp valdžią paėmusių marksistų, kuriuos rėmė ir ginklavo Sovietų Sąjunga ir kitos sovietinio bloko valstybės, ir Vakarų šalių remiamos opozicijos. Karas pasibaigė 1992 m. rudenį. Taikos deryboms tarpininkavo Romos Šv. Egidijaus bendruomenė. Formali karo pabaiga neatnešė tvarios taikos. Kai kuriuose šalies regionuose ir toliau padėtį kontroliavo ginkluotos grupuotės, o 2013 m. vėl atsinaujino pilietinis karas, kuris buvo baigtas visai neseniai, šių metų rugpjūčio 1-ąją.

Dėl ilgo karo, tebesitęsiančios institucinės suirutės, šį Afrikos regioną dažnai niokojančių stichinių nelaimių Mozambikas yra viena neturtingiausių ir lėčiausiai besivystančių valstybių pasaulyje.

Mozambiko katalikų bendruomenės istorija siekia kolonizacijos pradžios laikus. Kartu su portugalais kolonistais atvyko misionieriai dominikonai, vėliau ir jėzuitai. Pirmosios savarankiškos bažnytinės struktūros įkurtos gana vėlai – tik 1940-aisiais. Tais metais pasirašius Šventojo Sosto ir Portugalijos konkordatą buvo nuspręsta ir portugalų kolonijoje Mozambike įkurti tris vyskupijas. Dabartinis vyskupijų tinklas – trys arkivyskupijos ir devynios vyskupijos – sukurtas jau nepriklausomybės laikais. Mozambikas šiuo metu turi maždaug 34 milijonus gyventojų, kurių apie 7,5 milijono yra katalikai. 1988 m. Mozambike lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Mozambiko prezidentas Filipe Nyusi Vatikane pas Šventąjį Tėvą 2018 m.

EPA nuotrauka

Likus kelioms dienoms iki kelionės pradžios, popiežius Pranciškus įrašė po žinią visų trijų aplankysimų šalių gyventojams:

Brangieji Mozambiko gyventojai! Po kelių dienų prasidės mano vizitas jūsų šalyje ir, nors aplankysiu tik sostinę, širdimi pasieksiu ir apkabinsiu visus, ypač tuos, kuriuos slegia gyvenimo sunkumai. Patikėkite, meldžiuosi už jus visus ir nekantraudamas laukiu susitikimo.

Kaip mane pas jus atvykti pakvietė prezidentas (esu jam dėkingas) ir broliai vyskupai, taip ir aš jus kviečiu kartu su manimi melstis, kad Dievas, visų Tėvas, sutvirtintų brolišką susitaikinimą Mozambike ir visoje Afrikoje, kad visur įsiviešpatautų tvirta ir tvari taika.

Labai džiaugiuosi, kad galėsiu asmeniškai su jumis pasidalyti šiomis mintimis ir iš arti pamatyti, kokį derlių davė mano pirmtako šv. Jono Pauliaus II į jūsų žemę berta sėkla. Lankydamasis pas jus susitiksiu su katalikų bendruomene, sutvirtinsiu jos liudijimą ir ištikimybę Evangelijai, kuri skelbia kiekvieno vyro ir kiekvienos moters orumą ir reikalauja, kad mūsų širdys būtų atviros kitiems žmonėms, ypač vargstantiesiems ir stokojantiesiems.

Brangūs bičiuliai, broliai ir seserys, žinau, kad daugelis dalyvaujate pasirengimo mano vizitui darbuose, kad meldžiatės. Nuoširdžiai jums dėkoju. Meldžiu, kad Dievas laimintų jus ir jūsų šalį, kad saugotų mūsų Motina Mergelė Marija. Iki pasimatymo!

Kard. Pietro Parolin.

EPA nuotrauka

Kaip įprasta, prieš pat naują Šventojo Tėvo kelionę interviu Vatikano žinių tarnybai davė artimiausias jo bendradarbis Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas.

Pasak kardinolo, mes labai dažnai turime susidarę klaidingą nuomonę apie Afriką. Manome, kad Afrika – tai tik visokių problemų, epidemijų, konfliktų pertekęs žemynas. O iš tiesų juk Afrika garsėja humaniškumu ir įvairiomis kitomis vertybėmis. Su tokiais jausmais ir tokiu atidumu popiežius jau po kelių dienų keliaus į tą žemyną. Visose trijose šalyse popiežius kalbės apie tvarios ir teisingos taikos svarbą, apie vis aktualesnę kūrinijos apsaugą ir apie susitikimo kultūrą. Šie trys dalykai svarbiausi, kad su viltimi galėtume žiūrėti į ateitį.

Kalbėdamas apie Mozambiką, kurio beveik visa istorija paženklinta karų – nepriklausomybės kovų, ilgo pilietinio karo ir dar kartą atsinaujinusio pilietinio konflikto – kardinolas sakė, jog visi šalies gyventojai ir vietinė Katalikų Bažnyčia tikisi, kad neseniai pasirašyta taikos sutartis iš tikrųjų atvers naują šalies istorijos puslapį. Mozambiko gyventojai labai daug iškentėjo, Bažnyčia daug iškentėjo, visi yra ištroškę tikros, tvarios taikos. Popiežiaus padrąsinimas ir patikinimas, kad tik dialogas yra vienintelė žmogaus orumą atitinkanti nesutarimų sprendimo priemonė, labai reikalingi ir aktualūs, tiek Mozambike, tiek ir daugelyje kitų Afrikos šalių.

Didžiausi Madagaskaro visuomenės gyvenimo iššūkiai yra skurdas, lėtas vystymasis, socialinio teisingumo stoka ir su tuo susijęs ateities perspektyvų nematančio jaunimo nusivylimas. Tad popiežiaus padrąsinimas bus labai svarbus. Madagaskare ir Bažnyčia yra neturtinga, tačiau kiek gali stengiasi padėti, ypač per savo karitatyvines ir švietimo institucijas.

Lankydamasis Mauricijuje popiežius skelbs susitikimo, kultūrų ir religijų dialogo žinią. To prašosi pati salos visuomenės sudėtis – etninė, kultūrinė ir religinė įvairovė.

Kardinolas Pietro Parolinas sakė, jog jis tikisi, kad ši popiežiaus kelionė visų pirma sužadins didesnę pačių afrikiečių atsakomybę už savo likimą. Žemyno gyventojai turi savo likimą paimti į savo rankas, kovoti su tais reiškiniais, kurie kenkia pažangai ir taikai. Reikia ir didesnės tarptautinės  bendruomenės atsakomybės. Afrikai reikia tikrų draugų, o ne tų, kurie į ją žiūri planuodami, kaip pasipelnyti afrikiečių sąskaita.  Kaip visos popiežiaus kelionės, taip ir ši bus visų pirma apsilankymas pas katalikus, jų padrąsinimas ir  tikėjimo sutvirtinimas. Popiežius keliauja į Afriką norėdamas padėti tenykštei Bažnyčiai augti ir vis labiau ir geriau tarnauti Evangelijai visuomenėje, į kurią ji įskiepyta, sakė kardinolas Popiežiaus valstybės sekretorius.