Australijos akrobatai „Gravity & Other Myths“. „Naujojo cirko savaitgalio“ archyvo nuotrauka

Kai praėjusiais metais „Naujojo cirko savaitgalį“ Menų spaustuvės Juodojoje salėje užbaigė, regis, visiškai gravitacijos dėsnį paneigiantis septynių Australijos akrobatų „Gravity & Other Myths“ pasirodymas, žiūrovai išplėstomis akimis ir lūpomis kartojo „wow!“. Šiemet 14-ąjį „Naujojo cirko savaitgalį“, kuris vyks rugsėjo 10–15 dienomis, grįžtantis kuruoti jo įkūrėjas AUDRONIS IMBRASAS teigė, kad tas „wow!“ turėtų pasikartoti: „Dėliodami programą šių metų festivaliui kuo įdomiau, norėjome, kad žiūrovams užimtų kvapą ir po šešių dienų jie liktų sužavėti tuo, ko anksčiau nė neįsivaizdavo.“ 

Šiuolaikinio cirko banga

Daugiaspalvė mozaika – tokia dviejų žodžių fraze A. Imbrasas apibūdino šių metų „Naujojo cirko savaitgalio“ koncepciją: publikai rengėjai žada pristatyti kuo įvairesnių šio scenos meno dalykų ir pateikti įvairialypę cirko disciplinų bei žanrų paletę – nuo grynųjų iki mišriųjų. 

„Nesimaivydamas galiu pasakyti, kad ką nors išskirti iš šiųmetės programos man iš tiesų sunku – visi jos kūdikiai man brangūs. Mano manymu, „Naujojo cirko savaitgalio“ programa yra tolygi, bet pateikiami cirko žanrai, disciplinos ir formos bei jų jungtys labai skirtingi: nuo fizinių numerių iki vientiso spektaklio ar kabareto“, – teigė „Naujojo cirko savaitgalio“ vadovas.

Šiais metais šiuolaikinio cirko festivalis vyks ir atvirose Vilniaus erdvėse, ir uždarose. A. Imbrasas džiaugiasi ir partneryste kituose miestuose: kai kurie festivalio dalyviai pasirodys Ilzenbergo dvare Rokiškyje, Visagino sporto centre, Klaipėdos „Plartformos“ festivalyje bei Prancūzų kultūros dienose Nidoje.

„Cirkas negali užsisklęsti, vis daugiau randasi idėjų, kaip kuo daugiau šiuolaikinio cirko reiškinių pasiektų ir kitus Lietuvos miestus“, – kalbėjo cirko festivalio įkūrėjas.

Šiuolaikinio cirko plėtra, pasak jo, palyginti su šiuolaikinio šokio raida XX amžiuje ar teatro XIX amžiuje, pasaulyje vyksta didžiuliais šuoliais.

„Iš esmės tai inovatyvus šių laikų teatras – apimantis visus žanrus, visas sritis, nuo dramos, teatro iki šokio ir operos, taip pat – inžinerijos ar architektūros. Ir absoliučiai atviras bet kuriai erdvei, bet kokio mentaliteto ar pasirengimo žiūrovui. Galbūt Lietuvoje kalbant apie šiuolaikinį cirką vis dar gyvenama mūsų kontekstu, tradiciniu cirku, uždaromis erdvėmis, bet tie, kurie domisi pasauliniais reiškiniais, žino, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje atsiranda tikras cirko kosmosas: jis smelkiasi į kokias tik nori erdves, kokius tik nori žanrus, jis kupinas kokio tik nori elitiškumo ar populiarumo, atvirumo, demokratiškumo, – toks visa apimantis teatras“, – apie šiuolaikinio cirko plūstančią bangą kalbėjo A. Imbrasas.

Festivalių „Naujasis Baltijos šokis“ ir „Naujojo cirko savaitgalis“ įkūrėjas Audronis Imbrasas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Pajuokausiu – Lietuvoje kol kas yra keturi su puse diplomuoto šiuolaikinio cirko profesionalo. Panaši situacija – ir Estijoje. Latvijoje tokių profesionalų – pusantro. Tačiau, nors skaičiai maži, šios srities procesai, kaip ir minėjau, sparčiai vystosi. Ir didžiausia tektoninė slinktis šioje srityje yra įvykusi Latvijoje.

Nuo fizinės jėgos iki filosofinių temų

Įdomu, kad Prancūzijoje, pasak „Naujojo cirko savaitgalio“ įkūrėjo A. Imbraso, cirko menas labiausiai plėtojamas nutolusiuose nuo didžiųjų miestų regionuose, kuriuos sunkiai pasiekia ligšioliniai didieji kultūros reiškiniai: „Iš 14 nacionalinių cirko centrų Prancūzijoje vienas kitas yra Paryžiuje ar kituose didžiuosiuose miestuose, bet dauguma jų įsteigti mažuosiuose miesteliuose. Ką tai rodo? Kad cirko kultūra nesunkiai gali būti plėtojama bet kur, ji lengvai integruojama, labai įtrauki, ją lengvai priima bet koks gyventojų sluoksnis. Žinoma, tai nereiškia, kad cirkas – supaprastintas ar neintelektualus. Ne – tai pirmiausia rodo jo atvirumą ir talpumą: nuo fizinės jėgos, atletiškumo, abstrakčių kūrinių iki naratyvinių ar konceptualių spektaklių, nagrinėjančių sudėtingas filosofines arba socialines temas.“

Ir džiugu, kad Prancūzijos šiuolaikinį cirką vejasi visos kitos šalys – gal jų ratas dar ne toks platus kaip šiuolaikinio šokio ar dramos teatro, bet slinktis akivaizdi, teigė festivalio vadovas. Labai įdomių dalykų vyksta ir visai greta mūsų – Šiaurės šalyse.

„Kaaos Kaamos“ (Švedija) „Pamiršti Babelį“ (šiuolaikinio cirko spektaklis su partnerine akrobatika ir fiziniu teatru). „Naujojo cirko savaitgalio“ archyvo nuotrauka
Grete Gross (Estija) „Ribos“ (oro akrobatika, poezija, muzika, vizualieji menai). „Naujojo cirko savaitgalio“ archyvo nuotrauka
„Galapiat Cirque“ (Prancūzija) „Parazitai“ (klounada, muzikinis ir poetinis cirkas, kiniškas stulpas). „Naujojo cirko savaitgalio“ archyvo nuotrauka

Beckettas cirke ir Baltijos šalių cirkas

Išsamiau pristatydamas šių metų „Naujojo cirko savaitgalio“ programą festivalio vadovas A. Imbrasas ją sąlygiškai skirsto į tris dalis. Pirmoji – solidžių, stambaus kalibro trijų trupių – žvaigždžių – pasirodymai Menų spaustuvės Juodojoje salėje: tai itin fiziškai stiprūs Švedijos akrobatai „Kaaos Kaamos“, pašėlę prancūzų žonglieriai „Compagnie LPM“ ir prancūzų trupė „Galapiat Cirque“.

„Pastarųjų pasirodymą pavadinčiau Becketto „Belaukiant Godo“ – tik cirke“, – intriguoja A. Imbrasas.

Antroji programos grupė – Baltijos šalių šiuolaikinio cirko atstovų pasirodymai. Šiemet festivalyje bus galima pamatyti visų trijų Baltijos valstybių šiuolaikinio cirko darbus, ir, pasak A. Imbraso, visi jie – solidūs bei verti dėmesio. Londone cirko mokslus baigusi ir ten reziduojanti lietuvė Giedrė Degutytė pristatys konceptualų pusvalandžio trukmės lanką ir klounadą jungiantį monodarbą. Estės Gretes Gross kūrinys, pasak „Naujojo cirko savaitgalio“ vadovo – irgi labai įdomus, apima oro akrobatiką, poeziją ir muziką. Latvių choreografės Janos Jacukos spektaklis su Cyro ratu išskirtinis tuo, kad keliauja tai į šiuolaikinio šokio, tai į šiuolaikinio cirko festivalius, jungia abi scenos menų sferas.

„Ir Baltijos šiuolaikinio cirko darbų kokybė juda į priekį labai sparčiai, tik galbūt paprastam žiūrovui tai dar sunku pastebėti“, – pasakodamas apie lietuvių, latvių, estų proveržį kuriant šiuolaikinį cirką pabrėžė A. Imbrasas.

Meilė sofoms tęsiasi!

„Naujojo cirko savaitgalio“ festivalį atidarys praėjusiais metais savo „Sofos projektu“, išskirtine meilės rūšimi – meile sofoms, publiką sužavėjusi Marija Baranauskaitė drauge su šiemet cirko mokyklą Italijoje baigusiu Džiugu Kunsmanu ir argentiniečiu Eneas Vaca Bualó. Trijulė parodys savo naujo spektaklio „Piknikas“ eskizą. Na, žinant Mariją – humoro ir kitų pojūčių turėtų netrūkti.

Pasakodamas apie tai, ar Baltijos valstybėse, kalbant apie šiuolaikinio cirko atskiras disciplinas, ryškėja polinkis į kurias nors konkrečias, A. Imbrasas svarstė: „Pajuokausiu – Lietuvoje kol kas yra keturi su puse diplomuoto šiuolaikinio cirko profesionalo. Panaši situacija – ir Estijoje. Latvijoje tokių profesionalų – pusantro. Be abejo, nekalbu apskritai apie šiuolaikinio cirko bendruomenes – jos yra kur kas gausesnės, jose aktyviai reiškiasi ir šokio bei teatro žmonės, bet formaliai baigusiųjų šiuolaikinio cirko mokyklas yra tiek. Tačiau, nors skaičiai maži, šios srities procesai, kaip ir minėjau, sparčiai vystosi. Ir didžiausia tektoninė slinktis šioje srityje yra įvykusi Latvijoje.“

Pasak A. Imbraso, valstybinio Rygos cirko pastatas pačiame Latvijos sostinės centre buvo visiškai avarinės būklės, o senoji jo vadyba gebėjo rengti nebent posovietinei erdvei įprastas jungtines įvairių numerių, įskaitant išnaudojamus gyvūnus, programas. Latvijos kultūros ministerija nusprendė imtis kardinalios pertvarkos – reformavo valstybinį cirką į šiuolaikinio cirko darinį, įvykdė architektūros idėjų konkursą ir dabar jau planuoja senojo pastato renovaciją.

„Labai tikėtina, kad Latvija taps Baltijos šalių šiuolaikinio cirko centru, nes skiria tam tikslingų lėšų, erdvę miesto centre, turi valdžios pritarimą ir visuomenės palaikymą. Ir nesvarbu, kad tikrų šiuolaikinio cirko artistų latvių kol kas yra mažiau – tų daigų, kurie stiebiasi, vis daugėja“, – pasakojo A. Imbrasas.

„Kapsel“ (Švedija) „Daiktų dėlionės“ (išmanusis cirkas su žongliravimu ir objektų manipuliacija). „Naujojo cirko savaitgalio“ archyvo nuotrauka
„Cie Biscornue“ (Suomija / Prancūzija) „Žiema liepą“ (pasaulinė premjera; lankstumo akrobatika, balansavimas ant rankų ir riedučiai). „Naujojo cirko savaitgalio“ archyvo nuotrauka
Džiugo Kunsmano, Eneas Vacos Bualó, Marijos Baranauskaitės (Lietuva / Argentina / Prancūzija) „Piknikas“ (spektaklio eskizas; akrobatika, šokio akrobatika, fizinė komedija, objektų manipuliacija). „Naujojo cirko savaitgalio“ archyvo nuotrauka

„Stranger Things“

Trečią „Naujojo cirko savaitgalio“ programos grupę „Naujojo cirko savaitgalio“ vadovas A. Imbrasas apibūdino garsaus „Netflixo“ serialo pavadinimu – „Stranger Things“ („Keisti dalykai“).

Pirmiausia tai suomės, lankstumo akrobatikos ir balansavimo ant rankų kūrėjos Jattos Borg pilnametražio spektaklio pasaulinė premjera. Antra – švedų trupės „Kapsel“ pasirodymas Energetikos ir technikos muziejuje – nors tai formaliai yra žongliravimas, tačiau, pasak A. Imbraso, vis dėlto manipuliacija daiktais – taip viskas preciziškai ir metodiškai apskaičiuota. O jie patys save vadina moksliniu cirku.

Dar vienas „Stranger Things“ – improvizuotas vieno žmogaus kabaretas Menų spaustuvės kavinėje. „Perspėju, kad į šį interaktyvų pasirodymą turėtų eiti žmonės, nusiteikę eksperimentui. Tai vieno žmogaus šou: jis traukia kamuoliukus, kurie reiškia tam tikras temas – o jų yra keturiasdešimt kelios, – ir nuo ištrauktų kamuoliukų temų priklauso spektaklio tvarka. Vienas kamuoliukų yra THE END, – pasakojo A. Imbrasas. – Taigi spektaklis gali pasibaigti po 15 minučių arba po keturių valandų.“

Na ir prancūzų šeimyninės tupės iš Limožo „Le Cirque Plein d‘Air“ („Pilnas oro cirkas“) reginys šeimai – prancūzų cirko ir muzikos spektaklis jurtoje Bernardinų sode.