Rašytoja Violeta Palčinskaitė ir kunigas Algirdas Toliatas. Elvio Žaldario nuotrauka

Leidykla „Tyto alba“ pristatė rudens–žiemos lietuvių autorių knygas, kurios pasirodys iki ateinančių metų Vilniaus knygų mugės. Būsimų knygų spektras tikrai platus: nuo tarptautinės sėkmės sulaukusios knygos, puikiai žinomų autorių poezijos bei prozos iki ryškių biografijų ir debiutų, kurie nustebins.

„Ko bijo Juozas Erlickas“ – toks troleibusas visą rugsėjį važinėja po Vilnių. Atsakymas – „Bijau varlės“. Taip vadinasi ir neseniai pasirodęs Nacionalinės premijos laureato geriausių eilėraščių vaikams rinkinys. Lapkričio mėnesį pasirodys J. Erlicko knyga suaugusiesiems „Pranašystės“. Tiesa, šį kartą rašytojas išliko paslaptingas ir pranašystėmis nesidalijo.

„Mano knygos herojes vienija tai, kad visos jos turi po pirmą kartą. Kiekviena iš jų Lietuvoje ar pasaulyje ką nors nuveikė pirmą kartą“, – knygos „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų“ idėją aiškino knygos autorė, filologė, gidė Elena Gasiulytė. Nuo Bonos Sforcos iki Jurgos Ivanauskaitės – knygoje pasakojama dešimties skirtingais amžiais gyvenusių moterų istorijos.

Į klausimą, kas toji įspūdžiografija, E. Gasiulytė atsakė, kad norėjo ne parašyti sausas biografijas, bet perteikti savo įspūdį, santykį su knygos herojėmis. „Pastebėjau, kad pamirštu net faktus apie gerus draugus, pavyzdžiui, iš kur jie kilę. Bet apie kiekvieną jų turiu ryškų įspūdį. Taip pat ir su knygos herojėmis. Kiekviena jų man svarbi, domiuosi jomis jau seniai, tad norėjau perteikti savo įspūdį“, – pasakoja knygos „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų“ autorė E. Gasiulytė. Beje, ši knyga gražus dviejų autorių tandemas – iliustracijas knygai kuria puikiai žinoma komiksų autorė Miglė Anušauskaitė.

Pastaruoju metu pasirodė daug tekstų apie tarpukario Kauną, tačiau istorikė Giedrė Milerytė-Japertienė siūlo kitokį žvilgsnį į laikinosios sostinės aukso amžių. Knygoje „Kai Kaunas buvo Kaunas. Pasivaikščiojimai po miestą 1938 m.“ autorė skaitytoją perkelia į 1938-ųjų vasarą ir parodo laikinąją sostinę ano meto valdininko akimis. Skaitytojas drauge su valdininku atvyksta į Kauną sutvarkyti reikalų Finansų ministerijoje ir drauge vaikšto po miestą, sutinka seniai matytus pažįstamus, stebi, kas vyksta Kaune. Per dvi viešnagės dienas įsivaizduojamas veikėjas aptaria daugybę to meto realijų, aprašo kasdienybės vaizdus, prisimena praeitį ir netgi pasidalija populiariausiais gandais.

Rašytojas Juozas Erlickas. Elvio Žaldario nuotrauka
Leidyklos „Tyto alba“ 2019 m. rudens–žiemos lietuvių autoriai. Elvio Žaldario nuotrauka
Poetas Antanas A. Jonynas. Elvio Žaldario nuotrauka
Komiksų autorė Miglė Anušauskaitė ir gidė Elena Gasiulytė. Elvio Žaldario nuotrauka

Eilėraščių knygą „Naujieji sonetai“ pristatantis poetas Nacionalinės premijos laureatas Antanas A. Jonynas į klausimą, ar parašius tiek knygų, sunku rašyti naujus tekstus atsakė: „Kai tiek metų rašai, nesunku prisėsti ir parašyti eilėraštį, bet kai norisi pasakyti ką nors naujo, nebesikartoti, būti įdomiam pačiam sau – tada labai sunku.“ Antano A. Jonyno poezijos rinkinys pasirodys kitų metų vasarį.

„Kai pradėjau groti „Antyje“ mama sakė, kam tau to reikia. Taip, nelengva įbristi į naują vagą, bet taip įdomu. Pavyzdžiui, grupėje „KAnDIs“ groju su kur kas jaunesniais muzikantais ir atrandu save visai kitokį. Taip ir su rašymu“, – pasakoja puikiai žinomas architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, šį rudenį pristatysiantis knygą „Gyveno bičas ir kaimynas. Pokalbiai prie alaus“.

„Ką daryti su Lietuvos futbolu? Kas bus kai iš darbo mus atleis dirbtinis intelektas? Rašau temomis, kurios aktualios visiems. Mano knygoje bičas ir kaimynas tiesiog sėdi ir kalbasi apie viską. Juk taip retai šiandien gali kalbėtis ir patirti šviesių akimirkų“, – apie knygos idėją pasakojo A. Kaušpėdas.

Rašytoja Violeta Palčinskaitė prisipažino, kad būsimą eilėraščių knygą vaikams „Ką padarė šokių salė“ nusprendė rašyti po daugybės susitikimų su skaitytojais Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Pavasarį Amerikos lietuvių kvietimu už Atlanto surengiau 16 susitikimų. Daugybė žmonių į susitikimus atsinešė seniai išleistų mano knygų. Ne vienas pasakojo, kad emigruodami galėjo pasiimti labai nedaug daiktų, bet tarp jų buvo mano knygos, su kuriomis užaugo. Išgirdau daug tokių istorijų ir nusprendžiau, kad vis dėlto mano knygos žmonėms šį tą reiškia ir kad reikia rašyti vaikams“, – pasakojo rašytoja V. Palčinskaitė.

Metams baigiantis turėtų pasirodyti vieno ryškiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių Kosto Smorigino biografija „Kostas. Eskizai scenos generolo portretui“. Nepakartojami vaidmenys ir jų kūrimo aplinkybės, bendravimas ir darbai su geriausiais Lietuvos režisieriais, gyvenimas už kulisų, dainų gimimas – tai tik dalis temų, liečiamų knygoje.Knygos apie K. Smoriginą sudarytojas rašytojas Arnas Ališauskas pasakojo, kad ši knyga tarsi sūpuoklės.

„Juokaudamas sakau, kad pradėjus dirbti su Kostu, ištiko nusivylimas. Galvojau, kad susėsime prie alaus, prisijuoksime, bet mūsų pokalbiai ėjo vis rimtyn ir rimtyn. Kostas labai rimtai, labai analitiškai narstė kiekvieną temą. Stengiamės, kad knyga nebūtų vien rimta teatrinė studija ar vien juokeliai“, – pasakojo A. Ališauskas. 

Teatras – čia ir dabar kuriamas menas, tad jaunesnėms kartoms ši knyga bus proga susipažinti su įspūdinga K. Smorigino karjera. „Jausmas dvejopas. Šiek tiek skauda, kad šiandien daug žmonių jau nebeprisimena „Nosies“, „Kvadrato“ ar kitų įspūdingų spektaklių, o mane labiau tapatina su dainomis „Paukščiai“ ar „Užtrauktukas“. Bet toks gyvenimas... O knygos pavadinime esantis generolas – ne veltui. Eimunto Nekrošiaus kariuomenėje vaikščiojau kaip generolas, kuriam buvo leidžiama daugiau nei kitiems“, – pasakojo K. Smoriginas.

Ilgai lauktą romaną pristatė rašytojas Saulius Šaltenis. Šį kartą rašytojas nutolsta nuo jam būdingos tematikos ir romane „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“ imasi nesenos praeities.

„Kažkada su visa šeima keliavome po Argentiną, mano nepamirštamos Lolos gimtinę. Jos užkalbinti nepažįstamieji greitai tapdavo širdingiausiais draugais. Su viena ponia ji ilgai užsikalbėjo apie visokius sapnus, ir ta ponia jai papasakojo apie moterį, kuriai sapnas visiškai sugadino gyvenimą. Tai moteriai sapne pasirodė prosenelis, kuris prieš šimtą metų pabėgo iš Europos: plaukė į Niujorką, bet nustebęs išlipo Buenos Airių uoste. Pasirodo, įlipo ne į tą laivą. Ta moteris atsibudusi apsiverkė ir viską metusi išdūmė kažkur į tą nežinomą, šalčio sukaustytą prosenelio Europą. Ir atsidūrė ten kaip tik per pačius kruvinus neramumus ir šaudymus griūvant komunizmui. Ši viena ausim nugirsta istorija įstrigo mano atminty ir daug metų brendo“, – kol kas tiek apie būsimą romaną atskleidžia rašytojas S. Šaltenis.

Kunigas Algirdas Toliatas. Elvio Žaldario nuotrauka
Rašytojas Arnas Ališauskas ir aktorius Kostas Smoriginas. Elvio Žaldario nuotrauka
Architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Elvio Žaldario nuotrauka
Istorikė Giedrė Milerytė-Japertienė. Elvio Žaldario nuotrauka

Vasaros pabaigoje ketvirtą knygą pristatė kunigas Algirdas Toliatas. „Sekmadienio SMS“ gimė iš trumpųjų žinučių, kuriomis kunigas kvietė žmones į bažnyčią. „Idėja kilo, kai 2013 metais perėjome į Šv. Ignoto bažnyčią. Nedaug kas vaikščiojo į šią bažnyčią, nedaug kas apie ją žinojo, tad reikėjo sugalvoti, kaip įdomiai pakviesti žmones dalyvauti mišiose. Taip ir prasidėjo SMSai. Pirmiausia žinutes siunčiau nedideliam draugų ratui, vėliau žmonės ėmė persiuntinėti jas vieni kitiems, dalintis jomis feisbuko paskyrose ir taip mano žinutės pasiekdavo tūkstančius. Net negalintieji ateiti pasiklausyti pamokslo prašydavo neišbraukti iš kviečiamųjų į sekmadienį sąrašų, nes neretai atsiųsta mintis lydėdavo visą savaitę“, – apie knygos „Sekmadienio SMS“ idėją pasakojo A. Toliatas.

Spaudos konferencijoje A. Toliatas pasidalijo dar viena svarbia naujiena – rudenį pasirodys penktoji jo knyga „Ramybė tau“, kuri visų pirma buvo parašyta ispaniškai ir tik po to išversta į lietuvių kalbą. Šią knygą kunigas rašė drauge su ispanų rašytoju, bestselerių „Maži dalykai dideli“ ir „Vabi sabi“ autoriumi Francescu Mirallesu ir rašytoja Lina Ever. Jau žinoma, kad teisę leisti knygą įsigijo ir daugiau leidyklų, tad artimiausiu metu knyga pasirodys ispanų, portugalų ir italų kalbomis. Pasak A. Toliato, šios knygos stiprybė – skirtingas pozicijas, skirtingus žiūros taškus turinčių žmonių susitikimas ir jiems besikalbant gimstančios mintys. 

Kunigas pasidalijo ir dar viena svajone. Dar nuo studijų Italijoje laikų jį žavi dailininko Karavadžo kūryba. „Jis man paliko milžinišką įspūdį. Šiai asmenybei skyriau baigiamąjį darbą, tačiau betyrinėjant dailininko kūrybą kilo daugybė klausimų, emocijų, minčių, kurių moksliniame darbe negalėjau išreikšti, tad norėčiau pabandyti tai sudėti į romaną“, – kūrybine svajone pasidalijo A. Toliatas.