Asociatyvi unsplash.com nuotrauka

Šiemet interneto dienraščiui „Bernardinai.lt“ – 15 metų. Per šį laiką daug kas keitėsi – darbuotojai, autoriai, technologijos, žanrai, temos – tačiau stabilus išliko krikščioniškas pagrindas ir siekis įsiklausyti į kitą ir kito nuomonę. Gimtadienio proga skirtinguose eteriuose – LRT „Mažosios studijos“, Marijos ir XFM radijo – dienraščio skaitytojai dalijosi įžvalgomis, kuo jiems asmeniškai įdomūs ir svarbūs „bernardinai“. Šie pokalbiai padėjo redakcijai geriau pažinti savo skaitytojus, o per juos – ir pačius save.

Elvyra Kučinskaitė, šeimos ir saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ steigėja ir konsultantė, pirmoji redaktorė, skaitytoja

2004 metais internetinės žiniasklaidos nebuvo gausu. Dienraščio kūrimas mums, neturintiems tokios patirties, buvo visokeriopas iššūkis – pradedant programavimu, baigiant turinio konceptualumu. Siekėme prasimušti į interneto portalų rinką ir tapti lygiaverte žiniasklaidos priemone – dinamiška, ne tik ir ne tiek skleidžiančia krikščionišką žinią, kiek generuojančia krikščioniškos laikysenos pavyzdžius, atlaikančia krikščionišką poziciją kasdienybėje. Ne visi Bažnyčioje sutiko, kad toks dienraštis reikalingas, tačiau laikas parodė savo.

Džiaugiuosi tuo, kaip „bernardinai“ suvokia save šiandien, kad einama aiškumo ir grynumo kryptimi. Refleksijos, o ne naujienos, įsiklausymas ir nuomonių raiška, o ne požiūrio primetimas – tai nė kiek nenutolę nuo pirminės idėjos. Keičiasi formos, būdai, priemonės, bet siekiai labai panašūs. Tai rodo, kad idėja atlaikė laiko išbandymus ir yra verta įkūnijimo.

Tam tikra dalis žmonių visada pasiges didaktinių pamokymų, nes prigimtiškai norime, kad už mus kiti spręstų, tačiau manau, jog nepateikdami vienareikšmių atsakymų, o užduodami daug daug klausimų auginame ir save ir tuos, kurie mus skaito – brandžiais, apsisprendusiais, o ne ideologiniais krikščionimis. Svarbu pasitikėti skaitytojais, nebijant dar drąsesnio dialogo.

Gimtadienio proga linkėčiau vis platėjančio ir platėjančio akiračio, išsiveržti iš lietuviško konteksto, kad dialogas augtų ir į plotį, ne tik tai į gylį, kad galėtume save tapatinti su pasaulio krikščionimis.

Marijos radijo eteryje vasario 25 d. Iš kairės: doc. dr. Justinas Dementavičius, Elvyra Kučinskaitė, Rosita Garškaitė, Veronika Kimbrytė. Bernardinai.lt nuotrauka.

Vytenis Lazauskas, finansų analitikas, dienraščio skaitytojas

Nuo mokyklos laikų ieškojau ne vienadienio skaitymo, o priverčiančio susimąstyti, nagrinėjančio gilesnes temas. „Bernardinus“ skaitau pastaruosius šešerius metus ir džiaugiuosi, kad ten randu ilgalaikę žinią, kuria galiu maitintis kas dieną. Profesiniame gyvenime nesu susijęs nei su kultūra, nei su tikėjimu, todėl „bernardinai“ man yra atgaiva, kur galiu atrasti naujų temų, plėsti savo akiratį. Labiausiai man patinka religijos, kultūros, istorijos, Lietuvos tapatybės temos, autentiški žmonių išgyvenimai. Gerai, kad „bernardinai“ pateikia platų spektrą požiūrių religijoje – ne vien ortodoksinį ar labai liberalų. Taip galiu lavintis pats. Aktualios ir šeimos temos, nagrinėjamos kitais aspektais nei sekuliarioje žiniasklaidoje.

Norėčiau, kad autoriniuose tekstuose būtų daugiau nagrinėjamos Lietuvos aktualijos, ypač socialinės problemos. Esu mažai laiko turintis skaitytojas, per dieną daugiausiai galiu perskaityti vieną ar du tekstus, todėl man gerai parinkti ir perspausdinti tekstai iš kitų leidinių – didelė vertybė, pats neturiu laiko jų ieškoti. „Bernardinai“ gyvuos ir klestės, jei komanda degs krikščioniškos žinios skleidimu Lietuvai.

Augustė Žičkytė, literatūrologė, dienraščio skaitytoja ir autorė

Su „bernardinais“ susidūriau, kai krikščionybė tapo mano gyvenimo dalimi. Sužavėjo videolaidos, interviu, apžvalgos. Krikščionims aktualios temos funkcionuoja įvairiose interneto platformose, o „bernardinai“ tampa įvairių autorių nuomonių, įžvalgų koncentratu.

Mane kaip skaitytoją ir autorę šis dienraštis traukia savo dialogo erdve – gali perskaityti įvairių nuomonių, rašo ir interviu duoda skirtingų konfesijų krikščionys. Man pačiai įdomiausia žvelgti į literatūrą, kiną, domiuosi Thomaso Mertono gyvenimu ir kūryba, todėl stengiuosi, kad žinia apie jo gyvenimą, jam rūpėjusias temas toliau sklistų. Manau, kad būti skirtingų nuomonių apsuptyje, dialoge yra lietuviškos tapatybės dalis. Jei tai paneigtume – mūsų pačių nebūtų. Pati esu liuteronė, bet savo sekmadienio neįsivaizduoju be dar dviejų kitų konfesijų bažnyčių aplankymo.

Dienraštyje pasigendu kunigų straipsnių, rimtesnių tekstų teologinėmis temomis, tik nesu tikra, ar tai būtų įdomu platesniam skaitytojų ratui. Kaip Katalikų teologijos fakulteto absolventei man trūksta jaunų autorių, studentų ir studijas baigusiųjų, įsitraukimo. „Bernardinai.lt“ galėtų tapti vieta jų publikacijoms, nors nėra lengva jaunų autorių rasti, galbūt mažai kas nori investuoti į rašymo kultūrą, tobulėti. 

Prisimindama aktyvistės katalikės Dorothy Day autobiografijoje aprašytą epizodą, kaip ji dalindavo laikraštį gatvėje visiems pro šalį einantiesiems, linkėčiau „bernardinams“ užsidegimo ir radikalumo, nepaisant visko, skelbti krikščionišką žinią. Net jei trūksta finansų, autorių ar skaitytojų – atiduoti viską, ką turi geriausio.

Vasario 26 d. XFM radijo eteryje. Iš kairės: Lina Šapauskienė, Rosita Garškaitė, Veronika Kimbrytė. Bernardinai.lt nuotrauka

Doc. dr. Justinas Dementavičius, politologas, dienraščio skaitytojas ir autorius

„Bernardinus“ skaityti pradėjau tada, kai jie tik kūrėsi. Kaip jaunas žmogus ieškojau savo santykio su pasauliu ir, kartu, kokia žiniasklaidos priemonė geriausiai atliepia mano pasaulėžiūrą. Ilgainiui tenka įsitikinti, kad internetinės žiniasklaidos priemonės paprastai nėra sąžiningos ta prasme, kad savęs nepažįsta – jose daug visko, bet paprastai nėra pokalbio tarp komentatorių ir atskirų straipsnių. Kitaip sakant, vienos vertybės ginamos viename tekste ir čia pat išjuokiamo kitame. „Bernardinai“ nuo pat pradžių stengėsi turėti idėją ir čia žinia ne tik informacijos vienetas, bet ir santykis su rašančiu ir skaitančiu žmogumi. Tai negalėjo nežavėti. Tik vėliau pamačiau, kad tokia žinia pasilieka. Ir su ja pasiliekama.  

Mano studijų sritis vedė į žiūrėjimą, kaip atrodė skirtingos pasaulėžiūrinės laikysenos tarpukario Lietuvoje. „Bernardinai“ turi tai, ko man trūksta žiniasklaidoje – aiškią pasaulėžiūrinę kryptį, kuri neabejotinai yra krikščioniška. Ir, manau, ji artima dar kunigo Adomo Jakšto-Dambrausko ir jo įkvėptų katalikų intelektualų programai, kurti sintezę. Sintezė visada suponuoja tam tikrą atvirumą, tačiau šis atvirumas yra sąmoningas – apsvarstytas savos pasaulėžiūros pagalba.

Dėl to „Bernardinai“ yra skirti lėtam skaitymui. Manau, žmonės čia ieško minčių, ne informacijos. Dėl to ir rašau šiam dienraščiui – gera žinoti, kad buvai perskaitytas, kad kažkas matė ne tik pavadinimą ir pavardę, bet ir išgirdo santykį su pasauliu.

Pagaliau šis dienraštis nuo kitų žiniasklaidos priemonių skiriasi tuo, kad kelia kartelę, kai kitos priemonės jos nebeturi. Taigi norisi linkėti toliau veikti ne tik plačiau, giliau, bet ir aukščiau – siekti būti arčiau numatomo gėrio, doros, tiesos idealo.

Lina Šapauskienė, vertėja, dienraščio skaitytoja

Nereikėtų penkiolikos „Bernardinai.lt“ metų prilyginti žmogaus amžiui, tai labiau katino amžius. Brandumo ir išgyvenimo požiūriu šis laikotarpis yra daugiau nei penkiolika metų žmogui. Išlaikyti tą pačią mintį, tą pačią dvasią, orią krikščionišką žiniasklaidą yra tikrai didelis darbas ir iššūkis. Tikrai ne paauglystė.

Man pačiai „bernardinuose“ pirmiausia reikalingi ir naudingi kasdieniai Šventojo Rašto skaitiniai. Kad ir kur būtum, kad ir kas atsitiktų, ten visada rasi tos dienos Evangeliją ir jos komentarą – jaučiuosi saugiai. Jei peržiūrėčiau savo skaitytų, pasidalintų tekstų internete istoriją, matyčiau didžiulį kiekį „bernardinų“ publikacijų: interviu, straipsnių, vertimų. Čia randami įdomūs autoriai, pradedamos įdomios diskusijos, net jei kartais norėtųsi, kad būtų aiškiau pabrėžiama, jog tekstas diskusinis, kad bus ir kitų nuomonių, nes į šį klausimą žvelgiama plačiai.

Svarbiausias ir stipriausia dienraščio žinia – jo krikščioniškas pagrindas. Pranciškoniškas jaunimas turi šūkį: „Jeigu Dievas pirmoj vietoj, tada viskas savo vietoj.“ Jeigu „bernardinams“ Dievas bus pirmoje vietoje, jie plauks toliau kaip Petro laivas.

Parengė Rosita Garškaitė