Klaipėdos dramos teatro kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė Monika Saltonė, meno vadovas Gintaras Grajauskas, teatro vadovas Tomas Juočys, atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaidai Akvilė Melkūnaitė. „Kemel photography“ nuotrauka

Māra Ķimele, Darius Meškauskas, Oskaras Koršunovas, Marius Pažereckas – keturi skambūs ir daug žadantys vardai, su kuriais Klaipėdos dramos teatras šauna į naują sezoną. Iki Naujųjų metų čia bus parodytos 4 premjeros. 

Rugsėjo 5-ąją Klaipėdos dramos teatras rengia ir neįprastą sezono atidarymą – tai bus galimybė pabendrauti su keturiais menininkais akis į akį ir iš jų pačių lūpų išgirsti apie spektaklius: perspektyvus jaunas režisierius M. Pažereckas papasakos apie statomą „Euridikę“, D. Meškauskas, prieš išskrisdamas su OKT į Japoniją, pristatys „Kreditorius“, puikiai klaipėdiečiams pažįstama režisierė iš Latvijos M. Ķimele – savo „Antigonę“, o dramaturgas, teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas kalbės apie O. Koršunovo režisuojamą Tadeuszo Słobodzianeko pjesę „Mūsų klasė“. Sezono atidarymo vakarą vainikuos galimybė žvilgtelėti į teatro virtuvę – pamatyti atvirą M. Ķimele būsimos premjeros repeticiją. Be grimo, kostiumų, dekoracijų – gryną veiksmą. 

Kemel photography“ nuotrauka

J. Anouilh'o egzistencializmo poreikis

Rugsėjo 4-ąją surengtoje spaudos konferencijoje Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys ir meno vadovas Gintaras Grajauskas pristatė laukiančias teatro 84-ojo sezono premjeras. 

Pirmoji, įvyksianti jau rugsėjo 7-ąją ir 8-ąją – tai jaunosios kartos režisieriaus M. Pažerecko spektaklis „Euridikė“ pagal prancūzų dramaturgo egzistencialisto Jeano Anouilh'o pjesę. Spalio 5, 6 dienomis žiūrovus teatras kviečia į kitą premjerą – M. Ķimele režisuotą „Antigonę“ irgi pagal to paties J. Anouilh‘o kūrinį. 

„Nutiko keistas dalykas, kai skirtingų kartų, skirtingos pasaulėžiūros režisieriai staiga abu pasiūlė Anouilh‘o pjeses, kurios kadaise buvo labai aktualios, po to porą trejetą dešimtmečių buvo beveik pamirštos, – kalbėjo teatro meno vadovas G. Grajauskas. – Staiga tokia keista Anouilh‘o banga. Matyt, apsisuko ratas, ir žmonėms vėl reikia prancūzų dramaturgo egzistencializmo, kalbos apie žmogų, jo buvimą, gyvenimo trapumą, nykimą, tyrų dalykų išpurvinimą.“ 

Iš M. Ķimele spektaklio „Antigonė“, pasak G. Grajausko, tikimasi labai daug, mat šios režisierės Klaipėdos dramos teatre pastatytas „Tėvas“ pagal Augusto Strindbergo pjesę iki šiol yra vienas tų spektaklių, į kurį bilietai iššluojami. 

„Aš beprotiškai džiaugiuosi, kad M. Ķimele dirba mūsų teatre. Ji yra reto stiprumo režisierė. Netgi surizikavus būtų galima pasakyti, kad ji yra beveik toks Latvijos Nekrošius. Taip preciziškai, logiškai ir kartais labai netikėtai dirba“, – teigė teatro meno vadovas. 

Aktorius Darius Meškauskas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Režisierius Oskaras Koršunovas Klaipėdos dramos teatre per pjesės „Mūsų klasė“ skaitymą. „Kemel photography“ nuotrauka

Atgims Rusų dramos teatre kelissyk parodyti D. Meškausko „Kreditoriai“

Dar viena premjera (rugsėjo 13, 14 d.; bilietai jau išpirkti) – LMTA dėstytojo, garsaus aktoriaus D. Meškausko „Kreditoriai“ – į Klaipėdos dramos teatrą atkeliauja iš sostinės Rusų dramos teatro scenos. Jaunų aktorių kartu su D. Meškausku sukurtas darbas pagal A. Strindbergo pjesę Vilniuje buvo parodytas vos kelis kartus ir dėl to, kad neatitiko Rusų dramos teatro strategijos – rodyti spektaklius rusų kalba, šioje scenoje tiesiog baigė savo gyvavimą. 

„Mes nusprendėme, kad šis spektaklis turi teisę gyventi, ir pabandysime jį perkelti į Klaipėdos teatro sceną. Tai bus savotiškas eksperimentas – pati publika spręs, ar jis vertas dėmesio, ar ne“, – teigė G. Grajauskas. Jo manymu, nesąžininga taip elgtis su spektakliais – numarinti nė nespėjus jiems pradėti gyvenimą. 

„Vienas ar keli parodymai spektaklio gyvavime nieko nereiškia“, – įsitikinęs jis. 

Pasak T. Juočio, kadangi Klaipėdos dramos teatras yra valstybinis teatras, jis turi būti donoras viešajam sektoriui: „Spektaklis turi teisę gyventi, žiūrovai turi teisę jį matyti. Tai geras spektaklis, tikimės, kad su juo atsiras jaunų, vaidinančių jauniems, tradicija.“

Kemel photography“ nuotrauka
Kemel photography“ nuotrauka

O. Koršunovas ir T. Słobodzianeko „Mūsų klasė“ 

Paskutinę premjerą iki Naujųjų (gruodžio 5, 6 d.) parodys į Klaipėdos dramos teatrą grįžtantis režisierius O. Koršunovas – jis pasirinko lenkų dramaturgo, režisieriaus Tadeuszo Słobodzianeko pjesę „Mūsų klasė“, kurią jau yra statęs Norvegijoje. Šis kūrinys, kaip kalbėjo G. Grajauskas, yra absoliutus Lenkijos dramaturgijos lyderis pagal rodymus visame pasaulyje, ši pjesė statoma nuo Norvegijos iki Japonijos. T. Słobodzianekui už šį darbą 2010 m. buvo įteikta prestižinė lenkų literatūros premija „Nike“. 

Beje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektaklį pagal šį kūrinį yra pastačiusi ir režisierė Yana Ross, todėl žiūrovams atsiras galimybė palyginti dvi lietuviškas T. Słobodzianeko kūrinio interpretacijas. Kaip režisierių citavo T. Juočys, O. Koršunovas gerai žino, koks turi būti šio kūrinio pastatymas, ir tai bus visiškai kitokia versija. 

Pjesės „Mūsų klasė“ istorija paremta tikrais 1941-ųjų įvykiais Lenkijos kaimelyje Jedvabnėje, kai daržinėje sudeginami visi to kaimo žydai. T. Słobodzianekas ne remiasi istoriniais dokumentais, bet pasitelkia konkretų ir, pasak G. Grajausko, labai vykusį pavyzdį: parodo dešimtiems vienos klasės mokinių gyvenimą – kuris iš jų tapo žudiku, o kuris – auka. 

„Jis kalba apie šią istoriją labai žmogiškai. Ir kai skaitai apie žmones žudžiusius monstrus, su siaubu supranti, kad ir juos galima suprasti. Darosi baisu, kad neaišku, kaip tam tikroje situacijoje gali pasielgti kiekvienas iš mūsų. Visi tikimės, kad būtume herojai, pasielgtume gražiai ir sąžiningai, bet kaip iš tikrųjų – dievažin. Akivaizdu, kad tai gali nutikti bet kada, bet kur – pas mus, civilizuotoje šalyje, ar ne tokioje civilizuotoje. Kultūros sluoksnis yra toks menkutis, kad nuo nieko neapsaugos. Tai skaudūs dalykai, apie kuriuos T. Słobodzianekas sugebėjo papasakoti labai subtiliai“, – svarstė dramaturgas G. Grajauskas.

Dėmesys neįgaliesiems

Viena naujų Klaipėdos dramos teatro iniciatyvų – tapti prieinamesniam negalią turintiems žmonėms ir kviečiant spektaklius, kuriuose vaidina įvairių šalių neįgalieji, ir pritaikant neįgaliesiems rodyti repertuarą (pasitelkiant garsinį vaizdavimą – silpnaregiams ir akliesiems, titrus – kurtiesiems). 

Artimiausi su užsieniu susiję Klaipėdos dramos teatro planai – Eimunto Nekrošiaus ir Sauliaus Šaltenio spektaklio „Kalės vaikai“ gastrolės Sankt Peterburge, festivalyje „Baltijskij dom“, ir Maskvoje, V. Majakovskio teatre.

Po Naujųjų metų, pasak T. Juočio ir G. Grajausko, Klaipėdos dramos teatre spektaklius, tikėtina, statys latvių režisierius Elmaras Senkovas, čia jau sukūręs spektaklį „Mama Drąsa“, ir lenkų režisierė Agata Duda-Gracz, 2018 m. festivalyje TheATRIUM pristačiusi darbą „Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“. Taip pat norima į studiją pasikviesti jaunų nežinomų režisierių. 

Rugsėjo 20 dieną Klaipėdos dramos teatre viešės svečiai: bus parodytas Rygos muzikos namuose „Daile“ sukurtas režisierės Leros Surkovos spektaklis „Karas dar neprasidėjo“ pagal Michailo Durnekovo pjesę. Čia vaidina lietuvis aktorius Gytis Ivanauskas, rusas Aleksandras Malikovas ir latvių scenos žvaigždė, Alvio Hermanio aktorė Guna Zariņa. Spektaklis bus rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais.