Diego Goso „Kaip sutarti su paaugliu“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2019. Iš italų k. vertė Audrius Musteikis

Šeštas įsakymas. Neapsigauk dėl paleistuvystės

Ponai, prašom čionai! Siūlau lažintis. Pasiruošę? Bet čia tik storaodžiams, ne jautriesiems. Sąlyga tokia: pažvelkite į savo princesę, į dukrą, žaidžiančią su lėlėmis rožiniame Barbės stiliaus kambarėlyje. Kaip manote, kada ji sužinos apie kūniškus reikalus? Ogi lažinkitės, lažinkitės. Kiek jai bus metų? Kada užlipusi ant pakylos galės išdrožti jums paskaitą tarsi tikra tos srities profesionalė?

Gerai. Stop. Pauzė. Gal kas iš viso nenori girdėti apie tuos dalykus (suprantu, bet mūsų laikais kažin ar verta taip elgtis...). Taigi, mieli skaitytojai. Padarykite pauzę ir nuspręskite. Tegu skaito tie, kas nebijo pasijusti nejaukiai ir kas norėtų geriau susivokti šios delikačios srities dabartyje. Kiti porą puslapių gali praversti. Vis dėlto geriau perskaityti: numoti ranka – nelyginant aiškinti vaikams, kad norint būti švariam reikia nusiplauti rankas, išsitrinkti galvą ir nusimazgoti kojas, o likusios kūno dalys apsieis ir be vandens.

Prieš pradėdamas turiu atsiprašyti: kalbėsiu tiesiai šviesiai, be didelių metaforų. Nes tai būtina. Nieko neslėpti, negražinti, nevynioti į vatą. Nors nelengva, sakyti, kaip yra. Antraip gaisro liepsnos apims vis didesnius plotus.

Dabar pasiruošę? Dar kiek pavaikščiokite ir, jei sutinkate, pradedam.

Grįžtame prie mūsų klausimo. Kas sutinka lažintis? Kada jūsų mergaitė jau bus išmėginusi TAI su kokiu nors guviu vaikinuku, galinčiu nuvesti ją rizikingais takais? Statykite, čia juk lažybos.

Unsplash.com nuotrauka

Taip. Šaunuoliai. Dabar atsisėskite ir paklausykite atsakymo: trylikos metų. O kartais dar anksčiau.

„Neeee....“ Matau, kaip mamos pasidygėjusios purto galvas. „Kai mes eidavome į vakarėlius, tik pačios drąsiausios ryždavosi pabandyti ilgą bučinį, bet pernelyg neįsijausdavo... Jūs perdedat...“

O, kad taip būtų! O, kad tai būtų perdėta. Sutikčiau prarasti jūsų pagarbą, jei tik galėčiau prisipažinti, kad pajuokavau ir tik sugaišinau jus. Betgi ne. Seksualinė bomba sprogo ir palietė mažiausius, silpniausius – vaikus.

Kaltinsime televiziją? Visuomenę? Reklamas? Jei mums nuo to palengvės, kaltinkime... Tačiau problema lieka. Nes priežastis pati natūraliausia: kai sukuriamos sąlygos, – o tai nutinka nesant  ugdytojų nei mokykloje, nei namie, vaikams turint pernelyg daug laiko savarankiškai studijuoti gyvenimo prasmę ir laisvą meilę, – prigimtis veikia pagal savo paskirtį: stimuliuoja ir gundo. Ir jei nėra laisvės, atsakomybės ir proto, galinčių ramiai ir tvirtai nuspręsti, kas tau geriausia, belieka instinktai. Kur matyta, kad išalkęs šuo atsisakytų kvapnios mėsos dubenėlio? Tai kodėl reiškiame pretenzijas, kai mūsų paaugliai elgiasi lygiai taip pat, kada jaučia trauką, tik niekas jiems nepaaiškina, kad krūva makaronų su menkučiu šlakeliu padažo pilvą prikemša, bet gero maisto skonio neduoda pajusti.

Trylikametės. Apsirengusios kaip dark lady traukia į diskotekas. Bet, mielieji tėvai... kurgi jūsų akys? Kai kurios apsirengia pas labiau „emancipuotas“ drauges. O iš kur gavo pinigų, kad būtų... nei nuogos, nei apsirengusios? Ir kaip, jūsų manymu, šitaip demonstruojamą kūną traktuos jų draugeliai? Pirmas punktas – mes, ugdytojai, nematome. Nenorime matyti. Šitaip kaimenė ir pabėga iš aptvaro.

Trylikametės, sudarinėjančios sandėrius mokyklų tualetuose. Penki eurai telefono sąskaitai papildyti – tokia kaina, kad su jomis būtų galima elgtis kaip su tikromis prostitutėmis. Klūpomis per kelias minutes patenkina ne vieną klientą. (Sakiau, kad kalbėsiu nesidangstydamas metaforomis, sakiau, kad labai norėčiau, jog visa tai tebūtų pokštas.) Kad pasipildytų telefono sąskaitą. Ne dėl duonos. Tai ne mergaitės su degtukais ekstremalus variantas. Ne išgyvenimo klausimas. Nenormaliu būdu užmokama kūnu, kad būtų patenkintas poreikis, kurio mes neturėjome: visada būti ryšio zonoje, bet kada galėti įžengti į virtualų pasaulį, nuolatos turėti kuo jaudrinti protą. Užsimoka kūnu, o seksas – tik priemonė; jokių jausmų nei aistros. Jausmai ir aistros dabar patiriami on line,  virtualybėje, į kurią paaugliai panirę nuo ryto iki vakaro. Visos emocijos ten.

Unsplash.com nuotrauka

Reikėtų aptarti kelis dalykus, padėsiančius priartėti prie sudėtingo paauglių santykių pasaulio ir geriau jį suprasti.

1. Draugystės išstumia meiles. Anksčiau berniukų ir mergaičių tarpusavio bendravimas buvo visiškai kitoks. Dabar iškart ieškoma saugių santykių, kurie labai nepririša ir neįpareigoja, tačiau užtikrina ir emocinį pasitenkinimą, ir kitokias patirtis. Draugystė užima meilės vietą.Dėl to taip pagausėjo homoseksualių / lesbietiškų (mikro)patirčių: lytiniai santykiai perkeliami į draugystės lygmenį, nes meilės lygmuo – kur kas gilesnis, labiau įtraukiantis ir įpareigojantis, taigi galintis suteikti nemažai skausmo, nusivylimų (dėlišdavysčių ir pan.), versti kentėti.

2. Vulgarumo įsigalėjimas. Namų aplinkoje išlaikomas padorumas be pėdsakų dingsta socialiniuose tinkluose, pokalbių svetainėse. Čia naudojama leksika priverstų išblykšti net kūniškų malonumų sferos profesionales. Vadžios visiškai atleidžiamos. Dalijamasi nešvankiais filmuotais siužetais. Štai prieš kelis mėnesius visi pasižiūrėjo į vaikiną, turintį labai gausios ejakuliacijos problemą ir ją pademonstravusį savo kambaryje. Atseit juokinga. Nė kiek nejuokinga. Deja, porą savaičių siužetas išliko feisbuko, tos šiukšlių dėžės ir visų paikysčių arenos, hitu.

3. Lytiškumas atrandamas kaip santykių technika ir detalės, o malonumas užgožia jo giliąją prasmę. Gana dažnai pirmoji patirtis tėra vaikino siekiama iškrova, be jokių išankstinių meilumų ar po to sekančių švelnybių. Tarpusavyje nuolatos rungtyniaujantys bręstantys vaikinai skaudžiai išgyvena, jeigu neturi pasisekimo tarp priešingos lyties bendraamžių, atsiduria kone socialiniame užribyje. Apie tam tikrus dalykus visada būdavo kalbamasi persirengimo kambariuose prieš kūno kultūros pamokas, tačiau dabar vyksta tikros vulgarybių varžybos, kas bjauriau pašnekės apie drauges. Jeigu pastarosios tai girdėtų, bėgtų persigandusios kuo toliau nuo tų alkanų vilkiūkščių.

Kažin, ar didžioji problema – ekstremalus, su nuokrypiais seksas, pateikiamas menkaverčiuose, bet gerai perkamuose romanuose, išbandomas kaip pramoga, sueitis be jokių romantizmų ir delikatumų. Pokalbių svetainėse mergaičiukės kontaktuoja su visokiais nelaimingais iškrypėliais, fetišistais, sadomazochistais, niekaip nesuaugančiais asmenimis. Čia mūsų vaikų tyko rimtas pavojus – jie atsiduria grobuonių akiratyje. Žvėris gali išlįsti iš savo skaitmeninio urvo ir lengvai sugundęs paauglį šitaip jo trokštamu saldainiuku padaryti neatitaisomų dalykų.

Jesus Rodrigues/Unsplash.com nuotr.

Patarimai

• Kvėpuokite. Suprantu, kad tai, ką parašiau, skaityti nelengva. Giliai kvėpuokite. Ne viskas prarasta. Ugdant niekada nebūna viskas prarasta.

• Atsižvelgdami į visuomenės degradaciją, susirūpinkite iš anksto. Vargu ar galime tikėtis, kad iš pačių vaikų lūpų sužinosime, kaip viskas klostosi „toje srityje“. Greičiausiai jie to nepasakys, nebent norės pasipuikuoti, pasirodyti labai kieti. Galbūt  rizikos faktorius padėtų nustatyti vyresnis brolis ar sesuo, tapę mūsų akimis ir ausimis. Nuolat tobulėjančių technologijų srityje mes panašūs į dinozaurus.

• Nereikėtų užmerkti akių, bet negalima ir uždaryti jų auksiniame narvelyje. Prisiminkime save ir savo patirtis. Mus formavo mūsų patirtys, skaudūs išgyvenimai, bręstant patirti nudegimai. Jie parengia gyvenimui su visais jo aspektais. Kaip išgalėdami neleiskime jiems išparduoti savo orumo ir darykime viską, kad jų neužpultų grobuonys. O šiaip atsiminkime: jie turi teisę mylėti, tikėti mylį, klysti, bandyti, kad paskui atsakingai ir brandžiai pasirinktų. Drąsiau.