myjewishlearning.com nuotr.

Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga. 

    Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faresas ir Zara iš Tamaros, Faresui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boozas iš Rachabos, Boozui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas. 
    Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais. 
    Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis, Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju. 
    Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu, ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. 
    Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. 
    Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“. 
  

Skaitiniai Š (176)

Mch 5, 1–4a: Iki laukianti kūdikio pagimdys

Ps 13, 6ab. 6cd. P.: Širdingai aš džiaugiuosi Viešpačiu.

Rom 8, 28–30: Kuriuos Dievas iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė


Komentaro autorė - Gertrūda Jolanta Juchno SF

Evangelistas Matas pradeda savo knygą būdingu artimiesiems Rytams stiliumi, kuriam yra labai svarbi šeimos genealogija. Tuo jis nori mums, savo šeimynai, pasakyti, kad, norėdami pažinti Jėzų, turime ‘vartyti’ šeimos albumą – Senąjį Testamentą. Genealoginio medžio istorijoje jis pamini penkias moteris, kurių tokie savotiški ir skirtingi gyvenimai yra reikšmingi mums, nusidėjėliams, Jėzaus gimimo istorijoje.

Penktoji išskirtinė moteris yra Mergelė Marija. Ji pagimdys sūnų, kuriam duos Jėzaus – „Tas, kuris gelbsti“ – vardą. Ir vėl evangelistas Matas sklaido Senojo Testamento puslapius ir primena, kad Jėzus yra tas pats pranašo išpranašautas Emanuelis – „Dievas su mumis“. Tai yra tas pats Dievas, kuris su savo Tauta sudarė Sandoros sutartį pažadėdamas: „Aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta.“

Viltingiausia šios istorijos žinia yra apie išgelbėjimą. „Tas, kuris gelbsti“ nužengė į istoriją dėl manęs, kad išgelbėtų mane iš mano nuodėmių nelaisvės. Atėjo gelbėti bet kokia kaina. Atėjo susitepti, susižeisti, nukraujuoti ir numirti, tam, kad išgelbėjęs galėtų mane nuplauti, apvalyti, pašventinti, išaukštinti, padovanoti savo Karalystę ir save patį.

Būtų nuostabu, jei Viešpats paliktų mūsų gyvenime vienintelį prisirišimą ir ilgesį savo šeimai, ir vienintelę priklausomybę Jam pačiam!

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai