Nuo 2009-ųjų metų organizuotas ir Baltijos šalyse analogų neturėjęs Klezmerių muzikos festivalis, pristatydavęs Lietuvos miestų ir miestelių publikai ne tik muziką, bet ir žydų kultūrą plačiąja prasme, verčia naują savo istorijos puslapį ir tampa „Jewish Art Festival in Lithuania“.

Pasak organizatorių, senasis festivalio pavadinimas nebuvo tikslus. Renginio programoje nuolatos susiliedavo garsas, rašytinis paveldas ir vaizduojamasis menas. Daug dėmesio buvo skiriama žymiems litvakams menininkams atminti, todėl pavadinime įvardijama klezmerių muzika atspindėjo tik dalį Klezmerių muzikos festivalio veiklos. „Jewish Art Festival in Lithuania“ įneš aiškumo ir be didesnių diskusijų leis į festivalio programą įtraukti įvairiausias kitas meno rūšis. Be to, taip siekiama festivaliu sudominti ne tik Lietuvos publiką.

Klezmerių muzika iš festivalio programos niekur nedings. Tai ypatinga Abiejų Tautų Respublikos teritorijose gyvenusių žydų ir jų palikuonių kultūrinio gyvenimo dalis. Tradicinė klezmerių kapelos sudėtis – smuikai, klarnetas, bosas, mandolina, armonika ir, be abejo, mušamieji. Vienas iš pažymėtinų faktų lietuviškoje klezmerių muzikos istorijoje yra tas, kad iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios Jokūbo Zvenko klezmerių kapeloje Vilniuje grojo ir smuiko genijaus Jašos Heifeco tėvas.

„Jewish Art Festival In Lithuania“ tęs savo pirmtako tradicijas ir lankytojams pristatys skirtingas meno formas sujungiančią edukacinę bei koncertinę programą. Festivalio organizatoriai žada Lietuvos klausytojus ir žiūrovus supažindinti talentingiausiomis ir įdomiausiomis žydų kultūros asmenybėmis, jų darbais bei gyvenimo istorijomis. Tai bus ne tik muzikantai, bet ir rašytojai, poetai, dailininkai.

Festivalio misija – pasitelkus meninę kalbą papasakoti lankytojams pačias įdomiausias bei vertingiausias žydų gyvenimo Lietuvoje ir pasaulyje istorijas, atverti duris į spalvingą ir turiningą šios tautos kultūrinio paveldo lobyną. „Jewish Art Festival in Lithuania“ organizatoriai pasiryžę parodyti, kad Lietuva – atvira ir besidominti tautinėmis mažumomis, o multikultūriškumas nėra svetimkūnis jos identiteto dėlionėje.

Šiais metais festivalio organizatoriai pasiruošę pristatyti plejadą drąsių ir kūrybingų šiuolaikinių kūrėjų, ieškančių naujų meninės raiškos formų ir nebijančių kvestionuoti tradicinių meninių kanonų. Dalyvaujančių menininkų darbuose ypač svarbią vietą užims santykio tarp praeities, dabarties ir ateities apmąstymai.

Festivalio lankytojai turės progą išgirsti ne tik „Jewish Art Festival in Lithuania“ meno vadovo ir perkusijos meistro Arkadijaus Gotesmano atliekamą muziką, bet ir vieną talentingiausių Lietuvos pianistų Dmitrijų Golovanovą bei „Chordos“ styginių kvartetą.

Bene ryškiausios į festivalį atvykstančios žvaigždės – gitaristas Robas Luftas ir saksofonininkas bei kompozitorius Mikolaj Trzaska.

R. Luftas – vienas perspektyviausių Jungtinės Karalystės jaunosios kartos džiazo gitaristų, 2016 m. pelnęs 2016 Kenny Wheelerio prizą, karališkosios muzikos akademijos skiriamą geriausiems jauniesiems muzikantams. Apie jį kalba BBC, o rašo tokie leidiniai kaip legendinis „Downbeat“. Festivalyje jis pasirodys su litvake vokaliste Alisa Zavatsky.

M. Trzaska – Lenkijos džiazo scenos senbuvis. Daugybę apdovanojimų pelnęs ir ne vieną puikiai muzikos kritikų įvertintą albumą išleidęs muzikantas. Per savo karjerą yra grojęs ne tik su Lenkijos žymūnais Leszeku Mozdzeriu ar Tomaszu Stanko, bet ir su tokio kalibro kūrėjais kaip Peteris Brötzmannas, Lesteris Bowie, Kenas Vandermarkas ar Joe McPhee.

Be muzikinės programos, „Jewish Art Festival in Lithuania“ lankytojai galės pasiklausyti poeto Rolando Rastausko skaitomų tekstų, susitikti su Ukrainos kino bei teatro aktoriumi ir režisieriumi Valerijumi Cegliajevu, taip pat išvysti Aleksandro Rubinovo režisuotą spektaklį „Play after Play“.

„Jewish Art Festival In Lithuania“ renginiai prasideda rugsėjo 11 d. Tądien Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskaitą apie Lietuvos vaizdinius žydų poezijoje skaitys Vilnius universiteto Istorijos fakulteto lektorė dr. Lara Lempertienė.

Festivalio renginiai tęsis iki lapkričio 13 d. Su žydų kultūra galės susipažinti ne tik didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – publika, bet ir mažesniųjų Lietuvos miestų gyventojai.

Daugiau informacijos festivalio feisbuko paskyroje.

„Jewish Art Festival in Lithuania“ informacija