Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

74-ąjį sezoną Lietuvos rusų dramos teatras, kaip žada jo vadovė Olga Polevikova, pradės galingai – režisieriaus Jono Vaitkaus spektakliu „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. Šią futuristinę metamorfozę ir atsisveikinimo koncertą – taip spektaklio žanrą apibūdina režisierius – įkvėpė XX a. rusų poeto Vladimiro Majakovskio lyrika, pjesė „Majakovskis. Tragedija“ ir dvi poemos: „Debesis su kelnėmis“ bei „Fleita – nugarkaulis“. Kaip teigiama Rusų dramos teatro spaudos pranešime, pirmąja sezono premjera režisierius J. Vaitkus ryžosi šiuolaikiniam žiūrovui priminti apie prigimtinį tiesos, teisingumo poreikį ir savo spektakliais supurtyti, prižadinti apsnūdusią, pramogomis bei melu persisotinusią visuomenę. 

Kalbėdamas apie šį savo darbą, režisierius teigė, kad spektaklio aktoriai, o jų čia vaidina didžiulė trupė – pamatysime keturis skirtingus Majakovskius, kuriuos įkūnys 6 asmenys, ir 12 jo nuotakų, yra labai gerai nusiteikę ir atsidavę: „Galbūt tai ir gelbėja situaciją iš sumaišties, neplaningo darbo, kurio visada būna visuose teatruose. Yra daug trukdžių, kurie neduoda pajusti, kad išeiname į tiesiąją.“ 

Pasak J. Vaitkaus, V. Majakovskis savo gyvenime sprendė visas problemas: valstybines, politines, ideologines, poezijos, kultūros, meno vietos visuomenėje. „Teatras atsidūręs aklavietėje ar skerskelyje, galvojama, ar jis išvis reikalingas ir koks jis reikalingas. Gal tikrai teatro paslaptis paversti kokiomis klubinėmis nuomojamomis organizacijomis?.. Tokių atgarsių yra visur, nežinoma, ką daryti su pustuščiais akademiniais, dramos teatrais. Teatro žmonėms yra apie ką pagalvoti, – pristatydamas būsimą premjerą kalbėjo J. Vaitkus. – Majakovskio laikas priartina mus iki šių dienų, jo laiko problemos akivaizdžiai matomos, girdimos ir jaučiamos visur. Taigi nematau reikalo atskleisti kokių nors ypatingų naujovių arba kaip nors suaktualinti šią medžiagą. Ji ganėtinai aktuali tiek kūrėjo, tiek kūrybos, tiek meno vietos visuomenėje prasme. Man buvo įdomu rasti sąšaukų, ir džiugu, kad ir aktoriai jų randa.“ 

Režisierius Jonas Vaitkus. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Aktorius Valentinas Novopolskis. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

To laikotarpio didžių poetų vainike: Borisas Pasternakas, Marina Cvetajeva, Ana Achmatova, Levas Gumiliovas, – V. Majakovskio vieta yra išskirtinė. Jo aistra kūrybai, moteriai, idėjai ir visi su tuo susiję protrūkiai kalba apie jo santykį su viskuo, kas gyvenime yra aktualu. Gilinantis į jo kūrybą, pasak režisieriaus, galima atrasti minčių, koks iš tiesų turi būti kūrėjas. 

„Sklandė mitas, kad aktorius turi dirbti savo darbą ir nesikišti į politiką. Kaip tik priešingai – kaip žmogus nugyvena savo gyvenimą, tokią kūrybą ir turi. Negalima atskirti kūrėjo nuo žmogaus, nors tai bandoma daryti, – teigė jis. – Jeigu įdėmiai skaitai V. Majakovskio kūrybą, matai, kad tai vienoje, tai kitoje vietoje praplyšta tie tikrieji, nuoširdūs, žmogiški jo jausmai viskam kam – ir santykiui į save, ir santykiui į kūrėjus, aplink gyvenančius, ir santykiui į valstybę, valdininkiją, tą baisų terorą, kuris pradeda kilti visuomenėje. Nuo galingo jo pradinio įsiveržimo – kaip revoliucijos šauklio, netgi apaštalo, iki tokio bezdalo kelnėse. Jis ganėtinai suprato savo tragizmą – jo sąžinė, nuoširdumas, nepalenkiamumas jį ir visapusiškai sulaužė. Jis nerado kito kelio, kaip tik save eliminuoti iš gyvenimo. Todėl pirmoji spektaklio dalis bus sausa, asketiška, paskutinis atsisveikinimo koncertas, kur Majakovskis sudorojamas, o antroji – pabandymas futuristine maniera pereiti jo kelią per keturis vidinius Majakovskius. Jie labai skirtingi, bet tilpo vienoje asmenybėje, ir visi jie žūva, nusišauna: jaunas, nuoširdus poetas, revoliucijos šauklys, kuriam nuplėšiami antpečiai, geležinis, tarsi įkalintas į kažkokį rėmą, pareigą, ir bedievis.“ 

Dailininkas Jonas Arčikauskas, kuriantis spektaklio scenografiją ir kostiumus, sakė, kad V. Majakovskis – tikras, rimtas kūrėjas, jį svarbu analizuoti. 

„Man Majakovskis įdomus kaip asmenybė, kaip kūrėjas, kuris įsivelia į politinį žaidimą ir dėl pačių politikų, jų vulgarių kėslų sudorojamas, suniokojamas. Man įdomu, kaip jis elgėsi šiuo atveju, koks jo kūrybos ir požiūrio į visuomenę santykis. Manau, režisierius atrado sąšaukas su šiandiena neatsitiktinai“, – kalbėjo dailininkas. 

Aktorė Aleksandra Metalnikova, įkūnijanti V. Majakovskio gyvenimo meilę, kontroversišką asmenybę – Liliją Brik, prisipažino patyrusi stresą, kai gavo šį vaidmenį: „Labai sudėtingas vaidmuo, sudėtinga asmenybė. Jeigu man reikėtų kurti dokumentinę jos versiją, pavyktų, matyt, labiau nei futuristinė. Tai nebuvo išvaizdi moteris, bet ji turėjo tokią energiją, moterišką jėgą, kad traukte traukė vyrus, ir jie dėl jos tirpdavo. Ji kankino Majakovskį ir galvojo, kad dėl to, jog jį kankina, jis ir parašė savo pačius geriausius dalykus.“ 

Valentinas Novopolskis, kuriam spektaklyje patikėtas jaunojo, nuoširdžiojo poeto vaidmuo, džiaugiasi, kad gavo būtent tokį: „Paprastai man tenka kurti kitokio amplua vaidmenis. Mano pažintis su Majakovskiu prasidėjo nuo jo meilės eilių, vieną iš labai gerai žinomų jo eilėraščių mes įtraukėme ir į spektaklį. Man atrodo, fantastika, kaip jis žongliruoja žodžiais, kokius vaizdinius sukuria. Ištari, ir, rodos, kažkas viduje suvibruoja. Kai ruošiausi vaidmeniui ir skaičiau Majakovskį, pastebėdavau, kad imu ritmiškai judėti, kad mane tiesiog užvaldo.“ 

Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Aktorius Valentinas Novopolskis. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Rež. Jono Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Režisierius Jonas Vaitkus. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Režisieriaus J. Vaitkaus spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ premjera – rugsėjo 20, 21 d. 

Spalio 11 d. Rusų dramos teatre bus parodytas režisieriaus Aleksandro Marčenkos spektaklis „Mirusios sielos. Skaitant Gogolį“. Dar laukia Stepheno Sondheimo miuziklas „Into the Woods“, užkariavęs Brodvėjaus scenas (režisierius Vilius Malinauskas). Kitais metais režisierė iš Rygos Lara Surkova pristatys spektaklį „Kalnelis“ pagal pjesę, kurią iš parodytų eskizų atsirinko patys žiūrovai, taip pat laukia Filipo Losio iš Talino spektaklis pagal geriausia šių metų pjese pripažintą Michailo Durnenkovo „Utopiją“, pelniusią aukščiausią Rusijos teatro „Auksinės kaukės“ apdovanojimą.

Michailo Bulgakovo „Meistrą ir Margaritą“ režisuos Juliana Laikova iš Maskvos.