EPA nuotrauka

Visiems stebintis Jėzaus darbais, jis prabilo į mokinius: „Įsidėmėkite gerai mano žodžius: Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“.
    Mokiniai nesuprato šios kalbos; jos reikšmė liko jiems paslėpta, taip kad jie neišmanė jos ir bijojo klausinėti Jėzų apie šitą kalbą.

Skaitiniai E1 (361)

Zch 2, 5–9. 14–15a: Aš ateinu ir aš tavyje apsigyvensiu

Jer 31, 10. 11–12ab. 13. P.: Viešpats mus gano, tartum piemuo savo bandą.


Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Kai viskas klostosi gerai, kartais atrodo, jog esame jau beveik rojuje. Kad taip, kaip yra, liks visam laikui. Džiaugiamės, tarsi tai būtų tai, ko iš tikrųjų mums reikia. Giliausių mūsų svajonių išsipildymas.

Tada dažnai ištinka smūgiai, netikėti įvykiai. Kaip Jėzaus žodžiai, griaunantys mokinių svajones, planus, įsivaizdavimus, lūkesčius… Tuomet bijome ne tik klausinėti kaip apaštalai, – baimė apima visą mūsų būtį, paralyžiuoja. Kartais atrodo, kad griūna visas pasaulis ir pradeda viešpatauti neviltis.

Tokie smūgiai reikalingi. Reikia sugriauti savo planus, kad suprastum Dievo valią. Kad ieškotum Jo karalystės, nustotum tarnauti savajam „aš“ ir pradėtum tarnauti Jam, darydamas Jo darbus. Tik tada busi visiškai išlaisvintas ir visiškai laimingas. „Kas nori būti mano mokiniu, tepasiima savo kryžių“, nes tik tada galime su Juo prisikelti ir įžengti į Jo amžiną Karalystę.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai