Francesco Botticini (1446 – 1498). Trys arkangelai. Vikipedijos nuotr.

Katalikų Bažnyčia  rugsėjo 29 dieną mini arkangelus Mykolą, Rapolą ir Gabrielių.

Arkangelas (kol dar buvo arkangelas, o ne šėtonas) Liuciferis (šviesos nešėjas arba šviesiausioji žvaigždė) – buvo atsakingas už šviesos skleidimą, buvo gražiausias angelas iš visų, tačiau nenorėjo vykdyti angeliškų pareigų, todėl sukilo.

„Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį. Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės ir nebijojo mirti. Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!“ „Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko.“ (Apr 12, 7–12a (12b)).

Guido Reni. Arkangelas Mykolas. 1636 m., Roma. Vikipedijos nuotr.

Mykolas (jo vardas reiškia „toks kaip Dievas“) – Jis yra Dievo valia, nes būtent jis yra Dievo valios vykdytojas, pats galingiausias iš visų, būtent jis kariavo ir vadovavo kovai su Liuciferiu ir išmetė jį bei jo pasekėjus iš Dangaus. Ikonografijoje vaizduojamas su skydu ir kardu arba laikantis žemės rutulį ir ietį, nes jis užkariauja pasaulį Kristui. Kovoja su Puikybės demonu. Globoja Bažnyčią. Pasak Grigaliaus Didžiojo, jei kas didžio įvyksta Bažnyčioje, tai arkangelas Mykolas visada dalyvauja. Šis arkangelas svarbus kiekvienam žmogui, nes pasakojama, jog sykį šv. Jonui Vianėjui pasirodęs piktasis rodė į šv. Mykolo paveikslą ir su pagieža tarė: „Jei šito nebūtų, aš seniai būčiau tave sumalęs.“ Jis taip pat yra ligonių patepimo ir mirštančiųjų sargas.

Apreiškimas Marijai. El Greco (Domenikos Theotokopoulos), c. 1590–1603 m. Vikipedijos nuotr.

Gabrielius (jo vardas reiškia „Dievas yra mano jėga“, arba „Dievo žmogus“).  Jis yra Dievo žinios nešėjas, nes būtent jis pranešė Marijai, kad ji pagimdys kūdikį. Dievo visagalybės skelbėjas, tarnas ir pasiuntinys (Apd 8, 26; Lk 1, 26). Ikonografijoje vaizduojamas su lelija rankose, dažnai dėvintis raudoną tuniką. Raudona spalva ikonografijoje – tai gyvybės, karaliavimo ir dieviškumo spalva, mėlyna – tai žmonijos, žmogiškumo spalva.

Tiziano Vecelli (1488/1490 – 1576). Arkangelas Rapolas ir Tobijas. Vikipedijos nuotr.

Rapolas (jo vardas reiškia „Dievas gydo“) – įpareigotas padėti žmonijai išmokti ne tik kūno, bet ir sielos gydymo meno. Ikonose jį pamatysime rankose laikantį gydančių aliejų skrynutę ir teptuką. Dėvi žalią tuniką. Žalia spalva ikonografijoje – atsinaujinimo, atnaujinto gyvenimo spalva. Iš Tobijo knygos sužinome, kad jis atnaujino Tobijo gyvenimą, grąžindamas jam regėjimą ir išlaisvindamas jo sūnaus sužadėtinę iš nelabojo valdžios.